Nuostatai

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatai

 VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO  PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

  1. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius ( toliau vadinamas skyriumi) – yra VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro stacionarinės asmens sveikatos priežiūros struktūrinis padalinys, teikiantis stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, kuriame terminuotai  gydomi ir slaugomi asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, po traumų, užsitęsusių ligų išeitinėse fazėse arba kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga kvalifikuota slauga, tačiau nereikalingas intensyvus gydymas.
  2. Skyriaus nuostatuose naudojamos sąvokos:

2.1. Slauga- slaugytojo veikla, padedanti užtikrinti paciento pagrindines gyvybines veiklas, bei jo atliekamas gydymo ir slaugos procedūras.

2.2. Palaikomasis  gydymas – stacionarinė medicinos pagalba pacientams, kai aiški ligos diagnozė ir nereikalingas specializuotas gydymas.

2.3. Gyvybinės veiklos – žmogaus organizmo veiklos, užtikrinančios gyvenimo procesą.

2.4.  Slaugos poreikiai – pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos.

2.5. Slaugos procesas – tai sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens ( paciento), šeimos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugos planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas.

2.6. Slaugymo planavimas- tai slaugymo plano, kuriame nurodyta, kaip sistemingai tenkinti paciento slaugos poreikius, sudarymas. Slaugymo planą sudaro: paciento būklės įvertinimas, duomenų apie pacientą rinkimas, paciento poreikių nustatymas, slaugymo veiksmų pasirinkimas, slaugymo rezultatų įvertinimas. Individualus paciento slaugymo planas derinamas su gydymo planu.

2.7. Slaugymo vertinimas – tai slaugymo rezultatų vertinimas: būdas veiklos efektyvumui, paciento būklei įvertinti.

3.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius nėra juridinis asmuo.

4.VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro steigėja Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus komitetas.

5.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nemokamos paslaugos teikiamos Alytaus miesto ir rajono gyventojams, kurie prisirašę prie miesto sveikatos priežiūros įstaigų finansuojamų SAM Vilniaus teritorinės ligonių kasos.

6.Medicinos personalas ( personalas, kuriam pagal užimamas pareigas reikalingas specialus medicininis išsilavinimas) privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos licencijas praktikai.

7.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, slaugos etikos pagrindais, LR Vyriausybės nutarimais, LR Sveikatos apsaugos

  1. ministerijos, ministro įsakymais, medicinos, higienos normomis, Valstybinės ligonių kasos norminiais aktais, nacionaliniais ir tarptautiniais medicinos veiklos standartais, reglamentuojančiomis skyriaus darbo organizavimo tvarką, darbuotojų veiklą, įstaigos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, šiais nuostatais bei kitais teisės aktais.

9.Įstaiga bendradarbiauja su kitomis sveikatos priežiūros, medicinos mokymo įstaigomis.

10.Šių nuostatų privalo laikytis visi skyriaus darbuotojai, pacientai ir lankytojai.

11.Pažeidusiems galiojančius nuostatus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, gali būti taikomos drausminės ar kitokio pobūdžio priemonės pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

12.Skyrius finansuojamas iš įstaigos biudžeto, privataus ir (ar) iš valstybinio socialinio draudimo lėšų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

13.Skyrius taip pat gali naudoti lėšas, gautas iš paramos ir labdaros, aukų, mokesčių už paslaugas, akcijų, aukcionų, asmeninių pacientų ar jų artimųjų įmokų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais numatytų finansavimo šaltinių.

14.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nemokamos paslaugos finansuojamos iš teritorinių ligonių kasų

15.Mokamos medicinos paslaugos ir patarnavimai skyriuje teikiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir kainas.

16.Skyriuje teikiamų mokamų medicinos paslaugų asortimentą ir tvarką nustato centro direktorius.

17.Skyriaus darbą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigos administracija.

 II. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

18. Teikti pirminio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

19.Teikti gydymo, slaugos, atstatomąsias, kitas medicinos paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai yra netikslinga reabilitacija specializuotuose skyriuose.

III. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS FUNKCIJOS

 20.Gydyti asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, neįgaliuosius, po traumų, galūnių amputacijos, kada reabilitacija specializuotuose skyriuose netikslinga, MN 80 – 2000.

21.Teikti slaugos paslaugas pagal MN 28: 2004 bei MN 57: 1998.

22.Teikti minimalias atstatomąsias paslaugas, padedančias pacientui išsaugoti individualų fizinį aktyvumą, palaikyti sutrikusias organizmo funkcijas taikant masažą, gydomąją kūno kultūrą, fizioterapiją ir kitas atstatomąsias priemones.

23.Atlikti tyrimus pagal medicininius parodymus ( šlapimo, hemoglobino, hematokrito, leukocitų, leukogramą, trombocitų skaičiaus, krešėjimo laiko, gliukozės kiekio kraujuje, cholesterolio kiekio, C reaktyvinio baltymo (CRB), arba eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), kaprogramą, (testą slaptam kraujavimui nustatyti), elektrogramą.

24.Kviesti konsultantus, jei reikia specializuotos medicinos pagalbos, arba pacientą perkelti į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą, galinčią suteikti reikiamą pagalbą.

25.Jeigu įstaigoje ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams suteikti tuo pačiu metu vienodą gydymą, gydytojo pasirinktas gydymas yra mediciniškai pagrįstas ir nediskriminuojantis kitų pacientų.

26.Suteikti pacientams mokslu pagrįstas nuskausminančias priemones, kad jie nekentėtų dėl savos sveikatos sutrikimų.

 IV.SKYRIAUS PERSONALAS 

27.Skyriuje dirba sveikatos priežiūros specialistai ir pagalbinis personalas.

28.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 605, gydytojai ( medicinos gydytojas, bendrosios praktikos gydytojas, kiti).

29. Slaugos administratorius.

30.Slaugos personalas: bendrosios praktikos slaugytojas, (-ai); fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos specialistai, slaugytojo padėjėjas.

31.Socialinis darbuotojas.

32.Masažuotojas.

33.Kineziterapeutas.

34.Sveikatos psichologas .

35.Dietistas.

36.Pagalbinis personalas; valytojas,- ai.

37.Administracija gali įsidarbinti ir kitą personalą.

38.Skyriaus darbuotojų skaičius ir sudėtis privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinami skyriui keliami tikslai.

39.Labdaringų organizacijų nariai, studentai, neturintys medicinos išsilavinimo, įstaigos administracijos nustatyta tvarka gali dalyvauti pacientų slaugos procese.

V. SKYRIAUS PERSONALO PAREIGOS, ELGESIO NORMOS 

40.Teikti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas MN 80-2000 (skyriuje „Funkcijos“). Gydytojai ir slaugos darbuotojai gerbia pacientų asmens privatumą, pacientai gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai.

41.Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka teikti statistinius duomenis, pildyti sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus apskaitos dokumentus.

42.Laikytis sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų.

43.Darbuotojai privalo:

43.1 Laikytis darbo drausmės.

43.2. Gerbti kiekvieną pacientą, elgtis su juo taip, kad nežemintų jo orumo.

43.3. Laikytis medicinos darbuotojų profesinės etikos.

43.4. Saugoti ir be pagrindo neskleisti konfidencialios informacijos apie pacientą.

43.5. Pareigas vykdyti pagal atitinkamus pareiginius nuostatus, medicinines bei higienos normas ir vykdyti kitas pareigas, kurios tiesiogiai išplaukia iš darbinių pareigų atidaus, rūpestingo ir apdairaus vykdymo.

44.Apie priežastis, trukdančias ar apsunkinančias pareigų atlikimą darbe, nedelsiant pranešti padalinio vadovui ar įstaigos direktoriui.

VI. SKYRIAUS PERSONALO TEISĖS

45.Asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, gauti informaciją apie paciento sveikatos būklę iš sveikatos priežiūros įstaigos, į kurios sąrašą pacientas yra įsiregistravęs, taip pat iš tos įstaigos, kurioje pacientas gydėsi prieš tai.

46.Teikti siūlymus įstaigos administracijai, savivaldybei sveikatos gerinimo bei slaugos praktikos tobulinimo klausimais.

47.Kelti profesinę kvalifikaciją bei naudotis kitomis įstatymų ir teisės aktų numatytomis teisėmis ir socialinėmis garantijomis.

VII. PERSONALO ATSAKOMYBĖ

48.Skyriaus personalo padarytos klaidos, aplaidumas ar netinkamas funkcijų vykdymas, taip pat teisių bei kompetencijos viršijimas užtraukia drausminę, materialinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

VIII. BENDRADARBIAVIMAS

49.Skyriaus darbas grindžiamas profesiniu bendradarbiavimu.

50.Su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiaujama pagal sutartis, prireikus kviečiami jų specialistai konsultantai.

51.Skyriaus personalas pagal galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką teikia informaciją kitoms įstaigoms ir institucijoms.

IX. SKYRIAUS DARBO IR POILSIO REŽIMAS

52.Kasdieninio darbo trukmė palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nustatoma pamainų grafikais.

53.Darbo grafikus sudaro skyriaus slaugos administratorė, tvirtina padalinio vadovas.

54.Skyriaus personalas dirba pamainomis pagal jiems nustatytą slenkantį darbo grafiką.

X. SKYRIAUS PATALPOS, ĮRANGA BEI PAGALBINĖS PRIEMONĖS

55.Patalpos turi atitikti HN 47: 1995 medicinos įstaigos reikalavimus.

56.Patalpų išdėstymas turi atitikti jų paskirtį.

57.Įranga bei pagalbinės priemonės turi atitikti kokybės reikalavimus ir standartus.

58.Nesant įrangos tyrimams atlikti, įstaiga gali sudaryti sutartis su kitomis gydymo įstaigomis. (1 priedas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui privalomos įrangos sąrašas).

59.Gali būti ir kitų papildomų patalpų, įrangos bei skyrių ( tarnybų ), atitinkančių kokybės reikalavimus bei standartus.

XI. NEMOKAMŲ IR MOKAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO IR APMOKĖJIMO TVARKA

60.Įstaigoje teikiamos nemokamos gydymo išlaidas apmoka Valstybinė ligonių kasa ir mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

61.Būtinoji medicininė pagalba teikiama nemokamai visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems leidimą nuolatinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal būtinosios pagalbos paslaugų sąrašą ( LR SAM 2004-04-08 Įsakymas Nr. 208).

62.Europos Sąjungos šalių narių piliečiams pagal būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką, nustatytą LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. 208 ir LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. V -205.

63.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus personalas savo kompetencijos ribose nemokamą būtinąją pagalbą teikia skyriuje stacionarizuotiems pacientams.

64.Siekiant užtikrinti tinkamą teikiamų paslaugų kokybę, slauga ir procedūros atliekamos vadovaujantis įstaigoje patvirtintais procedūrų atlikimo aprašymų dokumentais.

65.Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos teikia ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai ( juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokėti ( Sveikatos sistemos įstatymo 11 str. 2d. 2p.: Žin., 1998, Nr. 112 – 3099).

66.Mokamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, teikiamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose ( toliau sveikatos priežiūros įstaigos), priskiriamos paslaugos, kurių išlaidos nekompensuojamos iš:

67.Valstybės ir savivaldybių biudžetų.

68.Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

69.Valstybės, savivaldybių, įmonių ir kitų organizacijų sveikatos fondų bei lėšų, skirtų sveikatos programoms finansuoti.

70.Už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( toliau mokamos paslaugos), kurios suteikiamos sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, moka patys pacientai arba už juos gali sumokėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys bei savanoriškojo draudimo įstaigos, kai:

71.Pacientas neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ar neturėdamas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo ( jei teisės aktuose nėra numatytos kitos sąlygos), pats kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl paslaugų suteikimo.

72.Paciento pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos ( kitų specialistų konsultacijos, procedūros, tyrimai). Prie papildomų paslaugų priskiriamos paslaugos, kurias pasirenka savo iniciatyva pats pacientas ir jos nėra susijusios su pagrindinės ligos (diagnozuotos) gydymu, o priklauso kitam lydinčiam susirgimui ( ligai) ir gali būti teikiamos tik leidus tuo metu gydančiam gydytojui.

73. Įstaiga yra išnaudojusi lėšas (lėšų limitą), numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ir įstaigos administracija matomoje vietoje yra paskelbusi, kad laikinai, dėl lėšų trūkumo, negali teikti tam tikrų planinio gydymo ir slaugos paslaugų, o apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas gauti paslaugą skubos tvarka, sutinka pats už ją sumokėti – apmokamos ne didesnėmis nei Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 29 įsakymu Nr. 178 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybinėse ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainynu Nr. 96-11-2 ( 2 priedas) .

74.Pacientams ir klientams mokamos paslaugos teikiamos ne eilės tvarka, neribotam laikui ir nepriklausomai nuo jų deklaruotos gyvenamos vietos.

75.Apmokėjimo tvarka už palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje teikiamas mokamas ir kitas papildomas paslaugas numatyta kituose įstaigos vidaus dokumentuose.

XII. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS PACIENTŲ HOSPITALIZAVIMO TVARKA IR KRITERIJAI

76.Pacientai stacionariniam palaikomajam gydymui ir slaugai į skyrių gali atvykti:

76.1. Siunčiami: gydytojų, dirbančių valstybinėse ar viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

76.2. Gydytojų, dirbančių privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis

76.3. Patys be siuntimo ( mokamoms paslaugoms), turintys gydančiojo gydytojo nukreipimą ( forma Nr. F 027/a).

77. Nukreipimą pacientui (ligoniui ) turi teisę išduoti ambulatorinės arba stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas.

78. Nukreipime ( forma Nr. F 027/a) siunčiantis gydytojas nurodo: diagnozę ( pažymint ligos kodą pagal TLK – 10 ), trumpą anamnezę, atliktus tyrimus ( klinikinį kraujo, šlapimo, pagal parodymus EKG, krūtinės ląstos rentgenogramą ir kt. ).

79.Pacientai į skyrių hospitalizuojami, kai yra galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas. Pacientui, susirgus kitoms ligomis stacionare, jei reikia specializuotos pagalbos, per tris dienas turi konsultuoti specialistas arba jie perkeliami į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

80.Pacientai kreipiasi į įstaigą savo laisvu apsisprendimu.

81.Jeigu pacientas kreipiasi ne pagal profilį, jam paaiškinama kur kreiptis.

82.Pacientai registruojami telefonu iš anksto arba atvykę į įstaigą.

83.Pirmumo teise hospitalizuojami pacientai reikalingi paliatyvios slaugos, sergantys onkologinėmis ligomis, vieniši.

84.Hospitalizavimo klausimą sprendžia direktorius, sveikatos priežiūros vadovas ir ( ar) įstaigos vadovo sudaryta sveikatos priežiūros specialistų komisija.

85.Pacientai turi pateikti šiuos dokumentus:

85.1. Pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

85.2. Taip pat vieną iš šių dokumentų: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ( galiojantį), bedarbio registracijos pažymėjimą su darbo biržos spaudais, pensininko pažymėjimą, invalidumo pažymėjimą, privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą.

86.Paciento trukmę stacionare lemia:

86.1.Stacionarinių gydymo ir slaugos paslaugų poreikis.

86.2. Objektyvi paciento būklė.

86.3. Ligos eiga ir sunkumas.

87.Išvadas apie paciento slaugos ir gydymo stacionare tolesnį poreikį pateikia:

87.1. Gydantis gydytojas.

87.2. Slaugos administratorė, bendrosios praktikos slaugytojos.

87.3. Iškilus neaiškumui, sveikatos priežiūros vadovas ir (ar) direktoriaus sudaryta sveikatos priežiūros specialistų komisija.

XIII. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS PACIENTŲ TEISĖS

88.Pacientai apsidraudę arba apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, pateikę reikiamus dokumentus, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos fondo lėšų tik tada, jei įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

89.Ligonių besigydančių palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje teisės užtikrinamos pagal Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas.

90.Pacientai turi teisę gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, nevaržant jų teisių dėl lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.

91.Pacientas turi teisę į jo garbę ir orumą nežeminančias sąlygas ir įstaigos personalo pagarbų elgesį teikiant paslaugas pacientui bei jam mirus.

92.Pacientai informuojami apie įstaigoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.

93.Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.

94.Pacientai informuojami apie juos gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją.

95.Pacientai informuojami apie įstaigos tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jų buvimu toje įstaigoje.

96.Pacientai hospitalizuojami tik jų pačių sutikimu.

97.Paciento teisės:

97.1. Paciento gyvybės ir sveikatos gynimo principas.

97.2. Kitų asmenų gyvybės ir sveikatos gynimo principas.

97.3. Asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos principas ( taip pat ir po mirties).

97.4. Paciento interesai ir jo gerovė svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus principas.

97.5. Informuoto paciento sutikimo gydytis principas.

97.6. Nepilnamečio asmens interesų viršenybės prieš tėvų valdžią principas.

97.7. Pasirinkimo ( įstaigos, gydymo, metodo, atstovo, žinojimo) laisvės principas.

97.8. Sąmoningos atsakomybės už save ir savo sveikatą principas.

97.9. Negalinčio pilnai išreikšti savo valios paciento įmanomai didesnis dalyvavimas visais atvejais principas.

98.Pacientas valią išreikšti gali: žodžiu, raštu, veiksmu (gestais).

99.Teisės, nustatytas kituose teisės aktuose

100.Teisė į sveikatos priežiūrą.

101.Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, gydytoją, slaugos darbuotoją.

102.Pacientai turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę.

103.Informacija apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę pacientui pateikiama jam suprantama forma.

104.Informuodamas apie gydymą, gydytojas paaiškina pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo.

105.Informacija neteikiama pacientui prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą pažymima jo ligos dokumentuose.

106.Ligos dokumentuose paciento rašytinis patvirtinimas privalomas:

106.1. Sutikimo gydytis atšaukimas.

106.2. Pasirenkant gydymo ar diagnostikos metodiką ( kai laikantis sveikatos priežiūros normų galima rinktis).

106.3. Pareikšta valia, kai pasinaudoja savo teise nežinoti.

106.4. Įgaliojimas paciento atstovui pagal pavedimą.

106.5. Sutikimas kitam asmeniui suteikti apie pacientą konfidencialią informaciją.

106.6. Patvirtinimas, kad jam išaiškintas sprendimo išrašyti iš sveikatos priežiūros įstaigos ar siųsti į kitą sveikatos priežiūros įstaigos pagrįstumas.

106.7. Patvirtinimas, kad susipažino su pacientų vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigomis ir teisėmis.

106.8. Sutikimas dėl paslaugų, neįtrauktų į sveikatos priežiūros paslaugų sutartį.

107.Pacientai turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.

108.Pacientai nėra gydomi ar jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga prieš jų valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip.

109.Be pacientų sutikimo negalima jo panaudoti mokymo procese, moksliniuose ir medicinos bandymuose.

110.Jeigu pacientai yra nepilnamečiai, tokį sutikimą duoda vienas iš tėvų ar įstatyminis atstovas ir rajono, miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba.

111.Nepilnamečiai pacientai informuojami apie gydymą ir, jeigu jis pagal savo amžių ir išsilavinimo lygį gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą ( apie tai sprendžia gydantis gydytojas), nepilnametis negali būti gydomas prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Gydytojas parenka gydymo metodus labiausiai atitinkančius nepilnamečio interesus.

112.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą, jeigu pacientas yra be sąmonės ar dėl kitos priežasties negalima sužinoti jo valios ir gresia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicinos pagalba suteikiama ir be paciento sutikimo.

113.Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai vertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

114.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą, kuriai yra būtinas paciento įstatyminio1atstovo sutikimas, ji teikiama ir be įstatyminio atstovo sutikimo, jei jo negalima gauti laiku arba įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą, o gydančio gydytojo ar slaugos darbuotojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus ar yra pavojus jo gyvybei.

115.Apie tai turi būti pažymima paciento ligos istorijoje.

116.Jeigu paciento įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą gydymui, kuris nėra skubus, o gydančio gydytojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam gydymui sutikimą turi teisę duoti sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisija ar Lietuvos medicinines etikos komitetas. Į šią komisiją ar komitetą kreipiasi sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas.

117.Teisė skųstis.

118.Nepatenkinti skyriaus sveikatos priežiūros paslaugomis pacientai turi teisę kreiptis į įstaigos vadovą atsakingą už sveikatos priežiūrą šioje įstaigoje.

119.Manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, turi teisę raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, o nepatenkintas jam pateiktu atsakymu, gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

120.Į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą turi teisę pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, LR Civilinio kodekso, LR Draudimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir tvarką.

121.Privataus gyvenimo neliečiamumas.

122.Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie pacientų gyvenimo faktus renkama ligos istorijai pacientų sutikimu ir jei, gydančio gydytojo nuomone, tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ir slaugyti.

123.Sutikimas nėra būtinas, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.

124.Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientus laikoma konfidencialia net ir po pacientų mirties.

125.Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint raštišką paciento sutikimą arba jei tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

X IV. PACIENTŲ IR JŲ ARTIMŲJŲ PAREIGOS

 Pacientai privalo:

126.Atvykti į įstaigą registracijos dokumente nurodytu laiku. Laiku sumokėti už suteiktas paslaugas.

127.Pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu.

128.Įstaigoje ir jos teritorijoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotikų.

129.Laikytis asmens higienos reikalavimų.

130.Vykdyti gydytojo nurodymus dėl ligos (-ų) gydymo, slaugos  bei profilaktikos.

131.Elgtis taip, kad netinkami veiksmai neužtęstų ligos.

132.Naudoti medicinos personalo paskirtus vaistus, neslėpti, neišpilti ir neišmesti jų.

133.Elgtis mandagiai, drausmingai, neįžeidinėti gydytojų ir kito medicinos personalo.

134.Pateikti gydytojui prašant reikiamus duomenis apie ligos diagnozę, atliktus tyrimus, taikytą gydymą.

135.Informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų ne toleravimą.

136.Vykdyti gydytojo ir slaugos personalo nurodymus saugos darbe taisyklių, apsaugančių pacientų sveikatą ir gyvybę diagnostinio ir gydomojo proceso ir slaugos metu. Taip pat priešgaisrinės saugos ir saugaus eismo pėstiesiems reikalavimų Centro teritorijoje.

137.Už nurodymų nevykdymą pacientai gali būti įspėti, o toliau nevykdantys nurodymų bei statantys save ir kitus į pavojų ir išrašyti iš skyriaus.

138.Laikytis šių palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatų.

Pacientų artimieji privalo:

139.Lankyti pacientus lankymo taisyklėse numatytu laiku.

140.Nenešti savo artimiesiems nerekomenduojamų arba draudžiamų maisto produktų ir alkoholinių gėrimų.

141.Savo apsilankymu nesukelti nepatogumų kitiems palatos pacientams.

142.Atnešus artimajam vaistus, atiduoti personalui, nepalikti paciento spintelėje.

143.Nepalikti pas pacientą pinigų arba vertingų daiktų.

144.Pasiimant pacientą į namus pranešti personalui.

XV. INFORMACIJOS PACIENTUI IR KITIEMS FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS APIE JO SVEIKATOS BŪKLĘ TEIKIMO TVARKA

145.Ši tvarka reglamentuoja VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras (toliau tekste – centro) informacijos apie paciento sveikatos būklę, diagnozes ir gydymą, taip pat visos kitos informacijos apie pacientą, teikimą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sąlygas ir terminus.

146.Įstaigos gydytojai ir slaugos darbuotojai pildo būtinus pacientų gydymui ir slaugai medicininius dokumentus, patvirtintus Sveikatos apsaugos ministerijos ir juos saugo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

147.Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas (teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo organai, institucijos, kontroliuojančios gydymo įstaigas, kitos sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms įstatymų suteikta teisė rinkti ir gauti informaciją apie pacientą.

148.Pacientas norėdamas gauti informaciją, (išrašai iš ligos istorijos, pažyma, rentgeno nuotraukos ir pan.) kreipiasi į Centro sekretoriatą ir pateikia tapatybę liudijantį dokumentą.

149.Jei dėl informacijos ar oficialaus dokumento gavimo kreipiasi pareiškėjo atstovas, kurio vardu jis kreipiasi, jis privalo pateikti dokumentą patvirtinantį jo įgaliojimų turinį ir apimtį, bei paciento raštišką sutikimą.

150.Teikiamą informaciją apie pacientą pasirašo gydantis ar gydęs gydytojas ir skyriaus, kuriame yra ar buvo gydomas (konsultuojamas) pacientas, vadovas. Lydraštį pasirašo direktorius  arba jo įgaliotas asmuo.

151.Pareiškėjo prašymai ir Centro atsakomieji raštai registruojami bendra tvarka sekretoriate.

152.Informacija apie pacientą pateikiama ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.

153.Pareiškėjas už jam pateiktą medicininę dokumentaciją ( pažymas) apmoka pagal įstaigoje numatytą tvarką. Jei medicininė dokumentacija siunčiama pareiškėjui paštu ar per kurjerių paštą, pareiškėjas už teikiamą medicininę dokumentaciją apmoka iš anksto centro kasoje pagal patvirtintus įkainius.

154.Kitos institucijos už informaciją atsiskaito pagal Centro pateiktą sąskaitą. Su draudimo kompanija gali būti pasirašyta informacijos apie pacientą teikimo sutartis.

155.Pacientui pageidaujant, pateikiama ligos istorijos ar kitų jo medicininių dokumentų kopijos, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia gydantis gydytojas ar gydytojų konsiliumas).

156.Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydytojas pažymi ligos istorijoje.

157.Gydytojas paaiškina pacientui įrašų ligos istorijoje reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas ištaiso, užbaigia, panaikina, paaiškina ir (ar) pakeičia netikslius, neišsamius dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydytojas nesutinka su tokiu paciento reikalavimu, tai apie paciento pageidavimo pagrįstumą sprendžia gydytojų konsiliumas.

158.Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams pateikiama jiems suprantama forma.

159.Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų, gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją, vadovaujasi nepilnamečio paciento interesais.

160.Nepilnametis pacientas, kuris, gydytojo nuomone gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu informuoja nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

161.Jeigu nepilnametis yra hospitalizuotas, apie tai informuojami jo tėvai ar globėjai.

162.Nepilnamečio paciento tėvai ar globėjai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento dokumentais, jeigu tai neprieštarauja šių taisyklių 159 ir 160 dalių reikalavimams. Psichikos ligonio atstovo teisę susipažinti su paciento dokumentais nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

163.Reikalavimai dėl informacijos konfidencialumo netaikomi, kai susipažinti su informacija kreipiasi teismas, Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisija ar kitos valstybės institucijos, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.

164.Pacientų dokumentuose esančios informacijos panaudojimo moksliniam tiriamajam darbui ir studentams mokyti tvarką, nustato Lietuvos medicinos etikos komitetas.  Šiais tikslais naudojant informaciją gerbiamas paciento asmens privatumas.

XVI. MIRTIES LIUDIJIMO IŠDAVIMO TVARA

165.Medicininis mirties liudijimas ( forma Nr. 106/a ) yra gydytojo išduodami dokumentai, patvirtinantys nustatytą žmogaus mirties faktą ir būtini mirčiai įregistruoti.

166.Medicininis mirties liudijimas Lietuvos Respublikoje išrašomas valstybine kalba, o esant reikalui ir užsienio kalbomis.

167.Medicininis mirties liudijimas išduodamas mirusiojo giminėms.

168.Medicininį mirties liudijimą išduoda :

168.1. Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, gydęs gydytojas, remdamasis turimais medicininiais dokumentais, jei mirtis įvyko stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, smurtas neįtariamas, pakankamai aiški patologinės anatomijos tyrimas, t.y. jei

“Asmens mirties sveikatos priežiūros įstaigoje akte“ ( forma Nr. 017 – 1/a) yra įstaigos administracijos rezoliucija „ atiduoti be autopsijos „.

169.Jeigu nustatęs mirties faktą asmuo įtaria smurtą (nužudymą, savižudybę, nelaimingą atsitikimą ar kita) arba nenustatyta mirusiojo asmenybė, medicininiuose dokumentuose jis aprašo lavono apžiūros duomenis, su lavonu atliktus veiksmus, manipuliacijas, nurodo žinomas aplinkybes bei savo įtarimus ir skubiai informuoja teisėsaugos institucijas (policiją ar prokuratūrą), kad būtų organizuotas teisės medicinos tyrimas.

170.Jeigu gydytojas teisės medicinos ekspertas, apžiūrėjęs lavoną, neįtaria smurto ir teisės medicinos ekspertizė nebuvo skirta, medicininį mirties liudijimą išduoda:

170.1. Gydytojas teisės medicinos ekspertas, remdamasis medicininių dokumentų (gydymo stacionare istorija, f.003/a) duomenimis.

170.2. Gydytojas teisės medicinos ekspertas, negavęs 170.1. punkte nurodytų duomenų, išduoda medicininį mirties liudijimą, tik visiškai ištyręs lavoną (atlikęs autopsiją).

171.Galutinis medicininis mirties liudijimas išduodamas, jei medicininio mirties liudijimo išrašymo metu pakankamai aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis mirties priežastis, remiantis turimais klinikiniais duomenimis, medicininiais dokumentais bei lavono teisės medicinos ekspertizės ar patologinės anatomijos tyrimo duomenimis.

172.Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, jei medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nėra pakankamai aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis mirties priežastis ir jai nustatyti reikia papildomų lavono audinių, skysčių ir kitų tyrimų. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per mėnesį turi būti pakeistas galutiniu.

173.Artimiesiems ar įstatymu numatytiems atstovams, pateikus asmens dokumentus skyriaus gydytojui ar bendrosios praktikos slaugytojai ir pasirašius medicininio mirties liudijimo šaknelėje, išduodamas mirties liudijimas. Mirties liudijimo šaknelė saugoma įstaigos archyve 25 metus.

174.Draudžiama atiduoti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos mirusįjį, neišrašius medicininio mirties liudijimo.

175.Medicininis mirties liudijimas išduodamas tą pačią dieną, kurią dėl jo kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Jei atliekamas lavono patologinės anatomijos ar teisės medicinos tyrimas, mirties liudijimas išduodamas, atlikus makroskopinę tyrimo dalį (skrodimą).

176.Medicininis mirties liudijimas išduodamas poilsio ir švenčių dienomis. Jei atliekamas lavono patologinės anatomijos ar teisės medicinos tyrimas, mirties liudijimas išduodamas, atlikus makroskopinę tyrimo dalį (skrodimą).

XVII. GINČŲ IR KONFLIKTŲ TARP SKYRIAUS DARBUOTOJŲ IR PACIENTŲ SPRENDIMO TVARKA

177.Už ginčų, konfliktų ir prašymų priėmimo ir jų nagrinėjimo tvarkos laikymąsi atsako įstaigos direktorius.

178.Direktorius įsakymu paskiria atsakingą asmenį už skundų, prašymų priėmimą ir jų nagrinėjimą.

179.Žodiniai prašymai priimami tik tuo atveju, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant pareiškėjo ir institucijos interesų.

180.Raštiški pacientų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai turi būti pasirašyti, be to, nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė ir adresas (arba darbo ar mokymosi vieta) kuriuo pareiškėjas pageidautų gauti atsakymą ir telefonas ( jei turi). Nepasirašyti ir be šių duomenų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai pripažįstami anoniminiais ir nenagrinėjami.

181.Pakartotiniai prašymai tuo pačiu klausimu, į kuriuos buvo atsakyta, nenagrinėjami.

182.Raštiški pacientų pareiškimai registruojami žurnale, dedamas registracijos spaudas su gavimo data ir registracijos numeriu.

183.Kilus ginčui ar konfliktui tarp skyriaus darbuotojų ir pacientų ne dėl įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ar jų kokybės, pacientai turi teisę kreiptis į skyriaus, kuriame kilo ginčas ar įvyko konfliktas, vadovą.

184.Jei ginčo ar konflikto nepavyksta išspręsti, pacientas gali kreiptis raštu į įstaigos administraciją. Administracija į pacientų kreipimąsi atsako ne vėliau kaip per 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato vėlesnius terminus.

185.Įstaigos vadovas, nagrinėdamas pacientų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, privalo:

185.1. Išnagrinėti pareiškimų, skundų ir pasiūlymų esmę, prireikus išreikalauti papildomų dokumentų, imtis kitų priemonių klausimams objektyviai išspręsti.

185.2. Raštu ar žodžiu (pagal pareiškėjų pageidavimą) pranešti pacientams, kokie priimti sprendimai dėl jų pareiškimų, skundų ar pasiūlymų, o jeigu pareiškimas, skundas ar pasiūlymas atmetamas, nurodyti atmetimo motyvus ir paaiškinti tokio sprendimo apskundimo tvarką.

185.3. Analizuoti ir apibendrinti gautus pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, juose pareikštas kritines pastabas, šalinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių pažeidžiamos pacientų teisės ir įstatymų ginami jų interesai.

186.Įstaigos vadovas atsakymą į pareiškimą, skundą ar pasiūlymą privalo pateikti pareiškėjui per dešimt dienų. Jeigu įstaiga pajėgi išspręsti pasiūlymuose iškeltus klausimus, vadovas per dešimt dienų persiunčia juos pagal priklausomybę, pranešdamas apie tai pareiškėjams .

187.Kiekvienas pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka raštu gali kreiptis ir pateikti įstaigos vadovui pareiškimą dėl teikiamų medicinos paslaugų kokybės, jo teisių pažeidimo ar padarytos žalos sveikatai. Įstaigos vadovas ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui ar jo atstovui apie nagrinėjimo rezultatus.

188.Pacientas (jo atstovas), nesutinkantis su prašymo nagrinėjimo rezultatais, gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

189.Šių institucijų, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) turi teisę apskųsti teismui.

XVIII. PACIENTŲ BRANGIŲ DAIKTŲ SAUGOJIMO TVARKA

190.Brangiais daiktais laikomi : laikrodžiai, dantų protezai, dirbiniai iš tauriųjų metalų, pinigai ir vertybiniai popieriai.

191.Planine tvarka hospitalizuodami pacientai informuojami, kad jo vertybės įstaigoje nebus saugomos.

192.Pacientų, atvežtų iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių dantų protezų ir pinigų registravimo ir saugojimo tvarka numatyta pacientų vidaus tvarkos taisyklėse.

XIX. DARBŲ SAUGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ TEISĖS AKTŲ IR NORMINIŲ DOKUMENTŲ NUOSTATOS

193.Pagrindinės darbų saugos nuostatos reglamentuotos LR Vyriausybės, SAM įstatymuose, įstaigos įstatuose, higienos normose: HN 39-1994, HN 47-1995, HN 66-2000, personalo pareiginėse instrukcijose, darbų saugos instrukcijose.

194.Kiekvienas darbuotojas asmeniškai atsakingas už savo pareigų vykdymą pagal darbo sutartį ir pareigines instrukcijas.

195.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus patalpos ir naudojami aparatai atitinka saugaus darbo taisyklių reikalavimus.

196.Skyriuje naudojamos tik aprobuotos tyrimo ir gydymo metodikos, naudojami tik tvarkingi gydymui ir slaugymui skirti medicinos gaminiai ( aparatūra, įranga).

197.Siekiant užtikrinti pacientų saugumą gydymo procese naudojami tik LR registruoti medikamentai

198.Skyriuje yra medikamentų  rinkiniai skubios medicinos pagalbai teikti.

199.Darbo saugos klausimus sprendžia ir organizuoja ūkio tarnybos vadovas.

XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

200.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatai įsigalioja nuo jų paskelbimo datos.

201.Nuostatai neprieštarauja įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms.

202.Skyriuje dirbantys žmonės gerbia vienas kitą, saugo įstaigos turtą ir neišduoda profesinių paslapčių.

Parengė Nijolė Jakubaitienė

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatai (Dokumentas PDF formatu)

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro globos skyriaus nuostatai

VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO

GLOBOS SKYRIAUS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Globos skyrius (toliau vadinamas „skyriumi“) yra VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro struktūrinis padalinys, teikiantis stacionarias socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ar suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, vienišiems, kurių artimieji dėl objektyvių priežasčių negali prižiūrėti. Skyriuje apgyvendinami Alytaus miesto gyventojai, deklaravę savo gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje.
  2. Skyrius nėra juridinis asmuo.
  3. Skyriaus steigėja Alytaus miesto savivaldybė.
  4. Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais, poįstatyminiais aktais, steigėjo sprendimais ir šiais nuostatais.
  5. Bendradarbiauja su kitų savivaldybių socialinės paramos skyriais, sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų  įstaigomis ir kt.

I SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

6. Skyriaus tikslas yra patenkinti neįgalių žmonių gyvybinius poreikius, sudaryti žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas, saugoti ir ginti jų teises bei interesus, skatinti sugebėjimą pasirūpinti savimi, bei pagal galimybes padėti integruotis į visuomenę.

7. Skyriaus  uždaviniai:

7.1. teikti gyventojams kompleksinę pagalbą, tenkinant asmens gyvybinius poreikius;

7.2. tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno gyventojo reikmes, užtikrinant gyventojams pasirinkimo teisę, realizuojant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę skyriaus gyventojo ryšiams su bendruomene;

7.3. rūpintis, kad skyriaus gyventojas galėtų realizuoti savo teises, dalyvautų saviraiškos, savęs aktyvinimo ir skyriaus vidaus gyvenime bei bendruomenės veikloje;

7.4. rūpintis sukūrimu gyvenimo sąlygų, kiek galima artimesnių namų aplinkai.

III. SKYRIAUS  FUNKCIJOS IR PAREIGOS

  1. Skyriaus  pagrindinės funkcijos:

8.1. suteikti skyriaus gyventojams gyvenamąjį plotą pagal nustatytas normas, aprūpinti reikalingu inventoriumi;

8.2. teikti skyriaus gyventojams socialinės globos paslaugas, atitinkančias kiekvieno asmens savarankiškumo lygį, pagal sudarytus individualius socialinės globos planus;

8.3. už asmens pageidavimu suteiktas papildomas paslaugas skyriaus gyventojas moka pagal nustatytą tvarką;

8.4. atstovauti skyriaus gyventojų interesus valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei visuomeninėse organizacijose;

8.5. tarpininkauti, kad gyventojai atliktų pilietines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka;

8.6. pagal nustatytas normas organizuoti racionalią, specialią, dietinę mitybą, atsižvelgiant į gyventojų amžių, sveikatos būklę bei individualius poreikius;

8.7. organizuoti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinančias asmens fizinę ir psichinę sveikatą, pagal nustatytą normą aprūpinti medikamentais;

8.8. nustatyta tvarka aprūpinti skyriaus gyventojus kompensacinės techninės pagalbos priemonėmis neįgaliesiems;

8.9. laikytis sanitarinio, higieninio ir prieš epideminio režimo;

8.10. organizuoti skyriaus gyventojų kasdieninių gyvenimo įgūdžių ugdymą, darbinę veiklą, laisvalaikį ir užimtumą taip, kad jie būtų palaikomi, skatinami ir motyvuojami būti kuo savarankiškesni;

8.11. tvarkyti skyriaus gyventojų apskaitą, asmens bylas, asmens sveikatos bylas, kitą reikalingą dokumentaciją;

8.12. nustatyta tvarka vykdyti statistinę apskaitą.

9. Skyriaus pareigos:

9.1. užtikrinti skyriaus gyventojams socialinės globos kokybę ir socialinės globos normų laikymąsi;

9.2. garantuoti skyriaus gyventojams nuolatinę specialistų priežiūrą;

9.3. užtikrinti saugią, gerai sutvarkytą, skyriaus gyventojų specialiems poreikiams tenkinti pritaikytą aplinką, reikalingą jų kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti;

9.4. užtikrinti, kad skyriuje dirbtų kvalifikuotas personalas;

9.5. vykdyti organizacinę, ūkinę ir finansinę skyriaus veiklą, valstybės biudžeto ir kitų lėšų efektyvų panaudojimą pagal paskirtį, materialinių vertybių apsaugą;

9.6. garantuoti skyriaus finansinių ir statistinių apskaitų teisingumą

10. vykdyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės sprendimus, šiuos nuostatus, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus poįstatyminius aktus.

 IV. GYVENIMO SKYRIUJE TVARKA IR SĄLYGOS

11. Asmuo siunčiamas į skyrių ilgalaikei socialinei  globai, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka priimtu sprendimu dėl socialinės globos asmeniui skyrimo.

12. Į skyrių priimami asmenys ilgalaikei socialinei globai, turintys steigėjo siuntimą ir kitus apgyvendinimui socialinės globos įstaigoje reikalingus dokumentus.

13. Į skyrių nepriimami asmenys su šiomis kontraindikacijomis:

13.1. agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams;

13.2. ūmiais infekciniais bei somatiniais susirgimais;

13.3. aktyviąja tuberkulioze;

13.4. odos infekcinėmis ligomis;

13.5. lytiškai plintančiomis ligomis;

13.6. sergantys AIDS;

13.7. lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija.

  1. Naujai atvykusį gyventoją Globos skyriaus socialinis darbuotojas supažindina su gyventojų teisėmis ir pareigomis, su Vidaus tvarkos taisyklėmis.
  2. Priimant veiksnų asmenį į globos įstaigą tarp asmens ir globos įstaigos administracijos ( jos įgalioto asmens) sudaroma dvišalė sutartis, kurioje turi būti numatytos gyvenimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos, apmokėjimo už paslaugas sąlygos ir tvarka.
  3. Asmenys kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į jų sveikatą, amžių, lytį, poreikius.
  4. Skyriaus  gyventojams pensijos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
  5. Mokėjimo už socialinę globą dydis skyriaus gyventojams nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
  6. Naujai atvykęs gyventojas ar jį atstovaujantis asmuo (globėjas, rūpintojas ir kt.) pirmą  mėnesį ( pagal faktiškai gyventą laiką)už gyvenimą Globos skyriuje susimoka grynais pinigais.
  7. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų  jiems nustatyto  mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
  8. Gyventojas iš skyriaus gali išvykti laikinai (iki 3 mėn. per metus) ar visam laikui, jai jis yra veiksnus ir pats to nori. Jei asmuo išvyksta ilgiau nei 3 dienoms, išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu. Neveiksnus ar ribotai veiksnus gyventojas visam laikui išvykti gali tik pas teismo paskirtą globėją ar rūpintoją.
  9. Gyventojams turi būti sudarytos sąlygos saugiai laikyti asmeninius daiktus ir pinigus. Asmens pinigai ir materialinės vertybės administruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija užtikrina asmens interesus saugant, naudojant ir apskaitant asmens pinigus ir materialines vertybes
  10. Centro administracija, išleisdama gyventoją savarankiškam gyvenimui, turi įsitikinti, kad asmeniui bus užtikrintos paslaugos bendruomenėje, jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas ir galės gyventi savarankiškai.
  11. Išvykstant iš skyriaus savarankiškam gyvenimui, gyventojui grąžinami dokumentai, asmeniniai daiktai ir vertybės, kurios buvo saugomos skyriuje, pažyma apie buvimo laiką skyriuje.
  12. Savavališkai pasišalinus gyventojui iš skyriaus (arba įvykus nelaimingam atsitikimui), administracija nedelsdama praneša policijos komisariatui, artimiesiems bei steigėjui.
  13. Gyventojams, sistemingai pažeidinėjantiems skyriaus vidaus ir viešąją tvarką, gali būti taikomos administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės įstatymų nustatyta tvarka.
  14. Gyventojas už vidaus tvarkos taisyklių ar teisėtvarkos pažeidimus gali būti pašalintas iš skyriaus:

27.1. pagrindas inicijuoti pašalinimą – nemažiau kaip 3 raštu įforminti ir VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre užregistruoti grubūs Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai ar gyvenamosios vietos teisėsaugos įstaigoje registruoti asmens pažeidimai. Svarstant pašalinimo iš Globos skyriaus klausimą, turi dalyvauti pats gyventojas;

27.2. šį klausimą svarsto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Alytaus miesto savivaldybės socialinių  paslaugų skyrimo komisija;

27.3. ginčai, kilę dėl pašalinimo iš Globos skyriaus, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

  1. Jei skyriaus  gyventojas, būdamas veiksnus, padaro materialinę žalą fiziniam ar juridiniam asmeniui, turi ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  2. Globos skyriuje sudarytos sąlygos veikti Gyventojų tarybai, kuri atstovauja skyriaus bendruomenės nariams.

V. DARBO SANTYKIAI IR APMOKĖJIMAS

30. Skyriaus darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas ir kiti teisės aktai.

31. Skyriaus darbuotojų darbo užmokestis nustatomas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

  1. SKYRIAUS  LĖŠŲ ŠALTINIAI
  2. Įstaigos lėšų šaltiniai:

32.1. Lietuvos  Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

32.2. savivaldybių biudžetų lėšos;

32.3. paslaugų gavėjų mokėjimai;

32.4. kitos teisėtai įgytos lėšos.

  1. Skyrius, gerindamas skyriaus gyventojų buitines ir materialines gyvenimo sąlygas, gali dalyvauti programose ir teikti projektus tikslinei paramai gauti jiems įgyvendinti.

VII. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

  1. Skyriaus finansinės-ūkinės veiklos kontrolę vykdo steigėjas, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, Finansų ministerija, Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba ir kitos institucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atliekančios kontrolę.
  2. Įstaigos administracija privalo pateikti steigėjui, valstybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su skyriaus veikla susijusius dokumentus.
  3. SKYRIAUS  REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
  4. Skyrių reorganizuoja ir likviduoja Alytaus miesto savivaldybė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Steigėjas atsako už tolesnį neįgaliųjų globos tęstinumą.

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro globos skyriaus nuostatai. (Dokumentas PDF formatu)

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto skyriaus nuostatai

                                 TVIRTINU

                                                                 VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos

                                                                          ir sporto centro 2013 m. rugsėjo 16 d.

                                                                direktoriaus įsakymu Nr. PV-28 

MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO SKYRIAUS NUOSTATAI

 I. BENDROJI DALIS

  1. Medicininės reabilitacijos ir sporto skyrius (toliau- MRS skyrius) yra VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro struktūrinis padalinys.
  2. Šie nuostatai reglamentuoja MRS skyriaus tikslus, uždavinius, darbo organizavimą ir funkcijas.
  3. Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos norminiais dokumentais, centro direktoriaus įsakymais, administracijos sprendimais (nutarimais), šiais nuostatais.
  4. Skyriaus nuostatai gali būti keičiami ar papildomi keičiantis įstatymams, kitiems teisės aktams ar darbo organizavimo tvarkai ligoninėje ar skyriuje, kartą metuose.

II. SKYRIAUS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

  1. MRS skyriaus veiklos tikslai – teikti kvalifikuotas antrinio lygio ambulatorines medicininės reabilitacijos paslaugas suaugusiems ir vaikams, bei psichikos ir elgesio sutrikimų paslaugas suaugusiems.
  2. MRS skyriaus veiklos uždaviniai:
    • konsultuoti pacientus ( vaikus ir suaugusius) pradėjus jiems gydytis ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir taikyti skirtingos apimties ir intensyvumo reabilitacines priemones ( fizioterapines procedūras, gydomąją mankštą, masažą ir kt.). Vykdyti antrąjį reabilitacijos etapą
    • teikti antrinio lygio ambulatorines reabilitacijos ( reabilitacija II ir pakartotinė reabilitacija II) paslaugas suaugusiems pacientams, sergantiems nervų sistemos ir judamojo- atramos aparato ligomis;
    • teikti I lygio ambulatorinės reabilitacijos suaugusiems paslaugas, sergantiems judamojo – atramos aparato pažeidimų, psichikos ir elgesio sutrikimų;
    • teikti II lygio vaikų ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, sergantiems vaikų nervų sistemos, vaikų judamojo – atramos aparato pažeidimų, vaikų endokrininėmis ligomis;
    • teikti masažo paslaugas.
  3. Įgyvendinamas nustatytus uždavinius, MRS skyrius vykdo šias funkcijas:
    • teikia antro ir pirmo medicininės reabilitacijos etapo ir pavienes nemedikamentinio gydymo paslaugas ambulatorinio gydymo metu vaikams ir suaugusiems;
    • teikia antro medicininės reabilitacijos etapo ( reabilitacija II ir pakartotinė reabilitacija II ) paslaugas suaugusiems pacientams, sergantiems nervų sistemos ir judamojo – atramos aparato ligomis ( pagal sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymą Nr. V-50 ir vėlesnius jo pakeitimus 2008-03-21 Nr. V-209; 2008-05-09 Nr. V-439);
    • teikia pirmo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas vaikams, sistemos ir judamojo sergantiems vaikų nervų sistemos, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų, vaikų endokrininėmis ligomis ( pagal sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymą nr. V-50 LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-988 redakcija).
    • teikia logopedinę pagalbą (kalbos korekciją) vaikams ir suaugusiems;
    • įvertina paciento psichoemocinę būklę, teikia psichologinę pagalbą;

III SKYRIAUS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

  1. Skyriuje dirba tokie darbuotojai:
    • skyriaus administratorė – atsako už darbo skyriuje organizavimą, nustatyta tvarka sudaro darbo, kasmetinių atostogų grafikus skyriaus gydytojams bei jiems prilygtam personalui, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sprendžia kilusias darbines problemas;
    • reabilitacijos administratorė atsako už skyriaus bendrosios praktikos, fizines medicinos ir reabilitacijos slaugytojų, kineziterapeutų padėjėjų, masažuotojų darbo organizavimą, skyriaus sanitarinio režimo užtikrinimą;
    • skyriaus gydytojai ir jiems prilygtas personalas: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, medicinos psichologas ar psichoterapeutas, ergoterapeutai;
    • skyriaus pedagoginis personalas: logopedas, socialinis darbuotojas.
    • skyriaus slaugos personalas: fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, kineziterapeuto padėjėjai, masažuotojai, bendrosios praktikos slaugytojai;
    • skyriaus jaunesnysis slaugos personalas: bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjai, ūkio reikalų tvarkytojai, fizinės medicinos ir reabilitacijos pagalbiniai darbuotojai.
  2. Paslaugos teikiamos fizioterapijos ( vaikų ir suaugusių elektroterapijos , šviesos), masažo, gydomosios mankštos salėse ( suaugusių ir vaikų), medicinos psichologo kabinete.
  3. FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę, konsultaciją aprašo asmens sveikatos istorijoje ( F 025/a), užpildo paskyrimus MRS skyriaus lankytojo kortelėje ( F 044/a) ir ( arba) gydomosios kultūros kabineto paciento kortelėje ( F042/a) bei nukreikia pacientą į atitinkamus kabinetus, kuriuose tos procedūros atliekamos. Procedūras atlieka fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, masažuotojai, ergoterapeutas, kineziterapeutai ir jų padėjėjai.
  4. Atliekamų fizioterapinių procedūrų sąrašas:
  • Galvanizacija be vaistų, su vaistais ( elektroforezė)
  • Elektrostimuliacija,
  • Diodinaminės srovės,
  • Magento „Bemer“ terapija,
  • Ultragarso terapija,
  • Ultraaukšto dažnumo terapija,
  • Induktoterapija,
  • Mikrobangų terapija,
  • Fonoforezė,
  • Šildomųjų kompresų terapija,
  • Bioptronterapija,
  • Cryo ( šalčio) terapija,
  • Lazerio terapija.
    1. Gydomasis masažas:
  • Galvos, veido, apykaklės zonos masažas,
  • Viršutinių galūnių, peties ir mentės srities arba viršutinės galūnės sąnarių masažas,
  • Krūtinės ląstos masažas,
  • Pilvo srities, nugaros, juosmens masažas,
  • Apatinės galūnės dalių ir sąnarių masažas,
  • Vaikų viso kūno masažas,
  • Masažas pagal ligų rūšis; antihipertoninis, bronchinės astmos ir kt.
    1. Hidroterapija:
  • Hidromasažas baseine;
  • Povandeninis masažas;
  • Gydomieji dušai;
  • Gydomosios vonios;
  • Purvo aplikacija;
    1. Kineziterapija:
  • Kineziterapija vandenyje;
  • Kineziterapija sausumoje;
    1. Sveikatos ir grožio procedūros;
  • Vakuuminis kūno masažas
    1. Nugaros skausmų profilaktikos ir stabilizavimo reabilitacijos programos procedūros ( plaukimas, hidromasažas, sauna, kineziterapija, gydomaisi purvas).
    2. Kineziterapija ( individualūs ir grupiniai užsiėmimai) skiriama pacientams sergantiems širdies – kraujagyslių ligomis, nervų sistemos ligomis, po traumų ir ortopedinių operacijų, vaikų ligų gydymui ( koreguojanti gimnastika esant stuburo iškrypimui, nutukimui) .
    3. Į MRC skyrių antrajam reabilitacijos etapui atvyksta iš kitų gydymo įstaigų gydančio gydytojo siuntimu. Indikacijos reabilitacijai II ir pakartotinei reabilitacijai II nurodo sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.
    4. FMR skyriaus darbe naudojami dokumentai:asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė F Nr. 025/a – LK;
      • fizioterapijos skyriaus ( kabineto ) lankytojo kortelė F Nr. 044/a 9 pildo FMR gydytojai, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, saugoma administratorės kabinete);
      • gydomosios kūno kultūros (GKK) kabineto paciento kortelė F Nr.044/a ( pildo FMR gydytojai, kineziterapeutai ir jų padėjėjai, ergoterapeutai, saugoma administratorės kabinete)
      • išrašas iš medicininių dokumentų F Nr. 027/a ( pildo FMR gydytojai ir atiduoda pacientams perduoti siuntusiam gydytojui);
      • fizioterapijos kabineto lankytojų registracijos žurnalas (pildo ir saugo fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos fizioterapijos kabinete);
      • gydomosios kūno kultūros lankytojų registracijos žurnalas ( pildo ir saugo kineziterapeutai bei jų padėjėjai, ergoterapeutai GKK kabinete);
    5. Skyriuje dirbantys FMR gydytojai koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos (kineziterapeutų ir jų padėjėjų, ergoterapeuto, logopedo, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, masažuotojų, bendrosios praktikos bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojų) darbą. Reabilitacijos ligonių būklė, reabilitacijos eiga ir rezultatai aptariami kas 7-10 dienų, dalyvaujant visiems komandos nariams. Ligonio artimuosius gydantis FMR gydytojas ir kiti komandos nariai.
    6. Skyriuje dirbantis specialistas, priimdamas sprendimą, gali kreiptis konsultacijos pas savo kolegą. FMR gydytojas organizuoja konsiliumą.
    7. Užtikrinant gerą paslaugų kokybę šeštadieniais skyriuje dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas arba kineziterapeuto padėjėjas.
    8. Atostogų metu išeinantis atostogauti FMR gydytojas arba kitas specialistas paskutinę savo darbo dieną perduoda pacientus jį vaduojančiam specialistui ir aptaria tolimesnį reabilitacijos planą.
    9. FMR skyriaus darbuotojų susirinkimai vyksta vieną kartą per mėnesį ( paskutinį mėnesio penktadienį), o esant skubiai informacijai supažindinami individualiai.

IV. SKYRIAUS VEIKLOS KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

  1. Medicininės reabilitacijos ir sporto skyriaus reabilitacijos administratorė organizuoja ir kontroliuoja skyriuje dirbančių specialistų darbo drausmę ir kokybę, tinkamą aparatūros naudojimą, analizuoja skyriaus darbo rezultatus.
  2. Skyriuje dirbantys FMR gydytojai koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos ( logopedo, ergoterapeuto, kineziterapeuto ir jo padėjėjų medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, masažuotojų, bendrosios praktikos bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojų) darbą, atsako už suteiktų paslaugų kokybę, dokumentaciją.
  3. MRS skyriaus darbą kontroliuoja administracija, teritorinė ligonių kasa, kitos institucijos įstatymų nustatyta tvarka.
  4. MRS skyriaus darbuotojai privalo vadovautis skyriaus nuostatais bei savo pareiginiais nuostatais, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų (medicinos normų) nustatytų reikalavimų, laiku kokybiškai atlikti pavedamus darbus.

Įstatai

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro įstatai (2016 m.)

Viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras
ĮSTATAI

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras (toliau – įstaiga) yra mišri asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti slaugos ir palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos ir socialinės priežiūros paslaugas Alytaus miesto gyventojams ir pagal sutartis kitiems paslaugų užsakovams.
2. Įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais (toliau – Įstatai ), Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Socialinių paslaugų įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įstaigos veiklą, visuotinio dalininkų sprendimais, įstaigos direktoriaus įsakymais ir šiais įstatais.
3. Įstaigos pavadinimas – viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras.
4. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.
5. Įstaigos steigėja yra Alytaus miesto savivaldybės taryba. Įstaigos dalininkai yra Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos Alytaus skyrius.
6. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
7. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
8. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

II SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

9. Pagrindiniai įstaigos veiklos tikslai:
9.1. gerinti gyventojų sveikatą, sumažinti jų sergamumą ir mirtingumą;
9.2. organizuoti kokybišką socialinės globos, socialinės priežiūros, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyvios pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams;
9.3. užtikrinti fiziškai neįgaliems asmenims slaugą ir specialią priežiūrą, sudaryti
sąlygas jų reabilitacijai ir pasirengimui gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis.
10. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai:
10.1. socialinės globos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimas;
10.2. socialinės – medicininės komandos paslaugų organizavimas;
10.3. slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugų organizavimas;
10.4. sveikatos priežiūros ir sveikatingumo paslaugų organizavimas ir teikimas;
10.5.edukacinio darbo – šeimos narių mokymas prižiūrėti, aptarnauti neįgalųjį organizavimas.
11. Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:
11.1. stacionarinė pagyvenusių ir neįgalių asmenų globos veikla 87.30;
11.2. kita stacionarinė globos veikla 87.90;
11.3 nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla 88.10;
11.4. kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla 88.99;
11.5. vaikų dienos priežiūros veikla 88.9;
11.6. viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse 86.90.10;
11.7. kita asmenų aptarnavimo veikla 96.0;
11.8. tekstilės ir kailių gaminių skalbimas ir (sausasis valymas) 96.01;
11.9. stacionarinė slaugos įstaigų veikla 87.10;
11.10. slaugos ligoninių veikla 86.10.40;
11.11. bendrosios praktikos gydytojo veikla 86.21;
11.12. gydytojų specialistų veikla 86.22;
11.13. reabilitacijos ligoninių veikla 86.10.30;
11.14. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla 86.90;
11.15. kitas niekur nepriskirtas švietimas 85.59;
11.16. viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla 55.10;
11.17. kita apgyvendinimo veikla 55.90;
11.18. sporto įrenginių eksploatavimas 93.11;
11.19. kita sportinė veikla 93.19;
11.20. kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 93.29;
11.21. fizinės gerovės užtikrinimo veikla 96.04;
11.22. kūno rengybos centrų veikla 93.13;
11.23. kitų maitinimo paslaugų teikimas 56.29;
11.24. sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitų socialinių paslaugų, išskyrus socialinį draudimą, veiklos reguliavimas 84.12;
11.25. kita įstatymais neuždrausta vykdyti veikla.
12. Jeigu veiklai, numatytai įstaigos įstatuose, reikalinga licencija (leidimas), tai tokią licenciją (leidimą) įstaiga privalo turėti.

III SKYRIUS
ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA , DALININKŲ ĮNAŠO TVARKA, DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMAS DALININKAMS

13. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatuose numatyta tvarka yra perdavę įstaigai įnašą turtu ar pinigais, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra įstaigos dalininkai.
14. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
15. Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą; gauti įstaigos likvidavimo atveju jos turto dalį Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka ir turėti kitas įstatymuose nustatytas teises.
16. Dalininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Įstaigos dokumentai jam pateikiami susipažinti Įstaigos darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Įstaigos vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos dalininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku adresu, kurį dalininkas nurodęs Įstaigai, arba įteikiamos pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis.
17. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams pateikiama neatlygintinai.
18. Asmuo gali tapti nauju dalininku, priimtas dalininku arba įgijęs (paveldėjęs, nusipirkęs ar kitais būdais įgijęs) dalininko teises.
19. Asmuo priimamas dalininku tokia tvarka:
19.1. pageidaujantis tapti dalininku asmuo pateikia Įstaigos vadovui prašymą juo tapti; asmens prašyme turi būti nurodyti jo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė), išreikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams ir nurodytas asmens numatomas įnašas į dalininkų kapitalą, šio įnašo dydis (kai numatomas įnašas – pinigai) ar vertė (kai numatomas įnašas – materialusis ar nematerialusis turtas) (eurais) ir įnašo perdavimo Įstaigai terminas;
19.2. asmuo dalininku priimamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu;
19.3. visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti dalininką, pageidavęs dalininku tapti asmuo juo tampa, perdavęs Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
20. Dalininko teises įgijęs asmuo dalininku tampa tokia tvarka:
20.1. apie tai, kad įgijo dalininko teises, raštu praneša Įstaigos vadovui ir kartu pateikia jam dalininko teisių įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą; pranešime turi būti nurodyta: dalininkas, kurio turėtas dalininko teises asmuo įgijo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas); asmuo, įgijęs dalininko teises (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė); dalininko teisių įgijimo data;
20.2. dalininku tapusio asmens įnašo į dalininkų kapitalą vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę.
21. Pageidavusiam tapti dalininku asmeniui atlikus Įstatų 19.3 papunktyje nurodytus veiksmus ar dalininko teises įgijusiam asmeniui atlikus Įstatų 20.1 papunktyje nurodytus veiksmus, Įstaigos vadovas per 2 darbo dienas įrašo naują dalininką ir jo įnašo vertę į Įstaigos dokumentus, atsižvelgdamas atitinkamai į Įstatų 19.3 papunkčio nuostatas ar 20.1 papunktyje nurodytuose dokumentuose nurodytą dalininko teisių įgijimo datą ir 20.2 papunkčio nuostatas.
22. Atlikus Įstatų 21 punkte nurodytus veiksmus, naujam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
23. Apie ketinimą parduoti dalininko, išskyrus valstybės ar savivaldybės VšĮ dalininko teises, dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui (kartu nurodyti dalininko teisių pardavimo kainą).
24. Įstaigos vadovas per 5 dienas nuo dalininko pranešimo gavimo dienos apie tai Įstatų 20 punkte nurodytu būdu informuoja kitus Įstaigos dalininkus (kartu nurodo dalininką, kuris parduoda dalininko teises, ir dalininko teisių pardavimo kainą) ir Įstatų nustatyta tvarka šaukia visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimui dėl Įstaigos dalininko, kuris pirktų parduodamas dalininko teises, priimti.
25. Visuotiniame dalininkų susirinkime paaiškėjus, kad už nustatytą kainą dalininko teisių neperka nė vienas Įstaigos dalininkas, dalininko teises ketinantis parduoti dalininkas gali jas parduoti kitam asmeniui.
26. Jeigu Įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, dalininko teisės parduodamos šio dalininko pasirinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, neatliekant Įstatų 23-25 punktuose nurodytų veiksmų.
27. Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:
27.1. pinigai įnešami į Įstaigos sąskaitą;
27.2. materialusis ir nematerialusis turtas Įstaigai perduodamas surašant turto perdavimo aktą; aktą pasirašo turtą perduodantis asmuo (steigėjas, dalininkas, dalininku tapti pageidaujantis asmuo) ir Įstaigos vadovas; kartu su perduodamu turtu Įstaigai pateikiama ir šio turto vertinimo ataskaita, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki turto perdavimo Įstaigai; turto vertinimas atliekamas perduodamo turto savininko lėšomis.

IV SKYRIUS
ĮSTAIGOS VALDYMO IR PATARIAMŲJŲ VALDYMO ORGANŲ KOMPETENCIJA, SUDARYMAS, ATŠAUKIMAS

28. Įstaigos valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas, administracija ir vienasmenis valdymo organas – viešosios įstaigos direktorius, kolegialūs organai – stebėtojų taryba, slaugos taryba ir gydymo taryba.
29. Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija nurodyta Viešųjų įstaigų įstatyme, taip pat visuotinis dalininkų susirinkimas:
29.1. priima, keičia ir papildo viešosios įstaigos įstatus;
29.2. tvirtina įstaigos veiklos strategiją;
29.3. tvirtina vidaus kontrolės tvarką;
29.4. priima sprendimą organizuoti viešą įstaigos vadovo pareigų konkursą, tvirtina konkurso įstaigos vadovo pareigoms užimti nuostatus, kvalifikacinius reikalavimus, konkurso vykdymui skiria atsakingus asmenis;
29.5. skiria ir atšaukia įstaigos vadovą Viešųjų įstaigų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
29.6. nustato teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos vadovo atlyginimą, priedus;
29.7. nustato paslaugų, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai tai reglamentuojama įstatymuose ar kituose teisės aktuose;
29.8. nustato išlaidų darbo užmokesčiui ir medikamentams normatyvus, kai tai ne reglamentuojama įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
29.9. sudaro patariamuosius valdymo organus;
29.10. nustato įstaigos skyrių veiklos vertinimo kriterijus vadovaujantis teisiniais aktais;
29.11. tvirtina įstaigos metines finansinės atskaitomybės ir veiklos, direktoriaus veiklos ataskaitas;
29.12. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą;
29.13. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
29.14. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
29.15. priimtu sprendimą pertvarko įstaigą;
29.16. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
29.17. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
29.18. priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;
29.19. priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo ir nustato jų įnašo dalį;
29.20. priima sprendimą dėl tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;
29.21. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymuose, bei kituose teisės aktuose ir įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
30. Visuotinio dalininkų susirinkimo įgalioto asmens kompetencija:
30.1. sudaryti ir pasirašyti viešosios įstaigos vardu darbo sutartį su įstaigos vadovu ir ją nutraukti;
30.2. rengti įstaigos vadovo viešojo konkurso sąlygas;
30.3. tvirtinti įstaigos vadovo pareigybės aprašymą;
30.4. skatinti įstaigos vadovą už gerą darbą ir skirti jam nuobaudas;
30.5. priimti sprendimus dėl atostogų, pavadavimo, komandiruočių ir kitų klausimų įstatymų nustatyta tvarka;
30.6. kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą, su direktoriumi sudaryta sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp įstaigos vadovo ir įstaigos nagrinėjami teisme.
30.7. spręsti kitus visuotinio dalininkų susirinkimo pavestus klausimus.
31. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas Įstaigos vadovo ir (arba) bet kurio iš dalininkų iniciatyva.
32. Vadovas ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika ) kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos praneša kiekvienam dalininkui, išsiųsdamas registruotą laišką adresu, kurį dalininkas nurodė Įstaigai, arba įteikdamas pranešimą pasirašytinai bei papildomai praneša elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu). Pranešime nurodoma visuotinio dalininkų susirinkimo data ir vieta bei pateikiama susirinkimo darbotvarkė. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti sušauktas ir nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai arba elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu) sutinka visi dalininkai.
33. Kiekvienas visuotinis dalininkų susirinkimas turi išsirinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių.
34. Visuotiniame dalininkų susirinkime teisėtai dalyvaujantys dalininkai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Dalininkams atstovaujantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime. Dalininkų registravimo sąraše pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
35. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 29.13 -29.16 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.
36. Vadovas ir patariamųjų valdymo organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
37. Kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinių finansinių atskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų įstaigos ir direktoriaus veiklos ataskaitas.
38. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Dalininkas gali įgalioti kitą asmenį atstovauti jį įstaigos dalininkų susirinkime. Dalininkai gali balsuoti raštiškai paštu.
39. Įstaigos administraciją sudaro įstaigos vadovas, direktoriaus pavaduotojas, finansininkas (buhalteris). Administracijai vadovauja direktorius.
40. Įstaigos vadovas (direktorius) yra vienasmenis įstaigos valdymo organas. Įstaigos vadovas į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkiems metams pagal visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintus konkurso nuostatus. Įstaigos vadovas (direktorius) turi būti veiksnus fizinis asmuo, kuris atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Darbo sutartį su įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Su Įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti Įstaigos vadovą. Darbo ginčai tarp įstaigos vadovo ir visuotinio dalininkų susirinkimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Su Įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (-us).
41. Vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
42. Įstaigos vadovo kompetencija yra nurodyta Viešųjų įstaigų įstatyme, taip pat įstaigos vadovas:
42.1. organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis;
42.2. sprendžia įstaigos buveinės pakeitimą;
42.3. disponuoja įstaigos turtu, lėšomis įstaigos uždaviniams įgyvendinti ir atsako už perduoto pagal panaudos sutartis bei įstaigos įgyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;
42.4. veikia įstaigos vardu ir vienvaldiškai sudaro visus sandorius, išskyrus įstatuose numatytus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas visuotinio dalininkų susirinkimo leidimas;
42.5. atsako už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą;
42.6. tvirtina įstaigos vidaus struktūrą;
42.7. atsako už visuotinio dalininkų susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimą;
42.8. rengia, susirinkimui tvirtinti, įstaigos vadovo viešojo konkurso kvalifikacinius reikalavimus;
42.9. sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, skiria darbuotojams paskatinimus, taiko drausmines nuobaudas;
42.10. tvirtina įstaigos vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus, darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatus, ir kitus vidaus teisės aktus;
42.11. rengia įstaigos kolegialių organų nuostatų projektus ir teikia juos visuotiniam dalininkų susirinkimui tvirtinti;
42.12. be atskiro įgaliojimo atstovauja įstaigai valstybės ir savivaldybės įstaigose ir organizacijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teismuose, ikiteisminio tyrimo institucijose su visomis teisėmis numatytomis šiuose procesuose dalyvaujantiems asmenims;
42.13. suteikia kitiems asmenims įgalinimus veikti įstaigos vardu įgaliojimų ar kitų dokumentų pagrindu, jei minėti įgalinimai yra direktoriaus kompetencijoje arba kiti įstaigos valdymo organai yra priėmę atitinkamus sprendimus;
42.14. rengia padalinių vadovų atestaciją;
42.15. atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai, įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešosios informacijos paskelbimą;
42.16. atlieka kitus veiksmus, kurie įstaigos direktoriui yra numatyti teisės aktuose ir šiuose įstatuose.
43. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis valdymo organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. Stebėtojų tarybos darbo reglamentą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.
44. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš: dviejų įstaigos steigėjo bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos darbuotojų visuotinio susirinkimo paskirto vieno atstovo.
45. Stebėtojų tarybos nariu negali būti asmuo, dirbantis įstaigos administracijoje, valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.
46. Į 44 punkte nurodytų institucijų vadovus įstaigos vadovas registruotu laišku kreipiasi su prašymu deleguoti savo atstovą į stebėtojų tarybą. Gavęs atsakymus, per 14 dienų įstaigos vadovas turi sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą stebėtojų tarybai sudaryti.
47. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą dėl jos sudarymo (pasibaigus ją sudariusiam visuotiniam dalininkų susirinkimui) ir atlieka savo funkcijas iki bus sudaryta nauja stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių balsų dauguma renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
48. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja subjektas, delegavęs atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.
49. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.
50. Stebėtojų tarybos teisės ir pareigos:
50.1. gauti ir analizuoti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą;
50.2. išklausyti ir įvertinti įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą;
50.3. teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus direktoriui įstaigos veiklos organizavimo, tobulinimo klausimais. Jei direktorius su pasiūlymu nesutinka, stebėtojų taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjams;
50.4. turėti kitų teisių ir pareigų, numatytų stebėtojų tarybos darbo nuostatuose ir neprieštaraujančių Lietuvos respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams.
51. Gydymo taryba sudaroma penkeriems metams iš trijų narių – įstaigos padalinių gydytojų. Gydymo tarybą tvirtina ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas, pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus. Gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Gydymo taryba dirba pagal visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintus nuostatus ir darbo reglamentą. Gydymo tarybos nariams už darbą neatlyginama.
52. Gydymo taryba gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos direktoriui. Jei direktorius su pateiktu pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti įstaigos dalininkams.
53. Gydymo tarybos teisės ir pareigos:
53.1. svarstyti ir teikti pasiūlymus slaugos, palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos ir kitai įstaigos teikiamai asmens sveikatos priežiūrai organizuoti ir tobulinti;
53.2. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;
53.3. periodiškai rengti kvalifikacijos kėlimo seminarus sveikatos priežiūros specialistams, svarstyti periodinio gydytojų tobulinimosi programas;
53.4. stebėti, vertinti sveikatos priežiūros specialistų darbą ir teikti direktoriui savo išvadas, siūlymus dėl jų darbo organizavimo gerinimo;
53.5. svarstyti kitus klausimus, kuriuos prašo svarstyti įstaigos administracija.
54. Slaugos taryba sudaroma iš trijų įstaigos padalinių slaugos specialistų, tolygaus padalinių atstovavimo principu, penkeriems metams, savo veiklą tęsia iki naujos slaugos tarybos patvirtinimo. Slaugos tarybą tvirtina ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas, pagal įstaigos direktoriaus pateiktus pasiūlymus. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas ar įgaliotas administracijos atstovas. Slaugos taryba dirba pagal visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintus nuostatus ir darbo reglamentą. Slaugos tarybos nariams už darbą neatlyginama
55. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti įstaigos dalininkams.
56. Slaugos tarybos teisės ir pareigos:
56.1. svarstyti ir teikti pasiūlymus pacientų slaugai organizuoti ir tobulinti;
56.2. stebėti ir kontroliuoti, kaip dirba padaliniuose slaugos darbuotojai, teikti direktoriui savo išvadas, siūlymus dėl jų darbo organizavimo gerinimo;
56.3. periodiškai rengti kvalifikacijos kėlimo užsiėmimus savo skyrių padaliniuose, dalintis savo profesinėmis žiniomis ir praktika su įstaigos medicinos personalu;
56.4. svarstyti kitus klausimus, kuriuos prašo svarstyti įstaigos administracija.
57. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų (medicinos etikos komisijos sudarymą ir veiklos tvarką nustato jos nuostatai, kurie turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus medicinos etikos komisijos pavyzdinių nuostatų reikalavimus).

V SKYRIUS
ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

58. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams ir veiklos tikslams.
59. Įstaigai neleidžiama:
59.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;
59.2. neatlygintinai perduoti įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus įstaigos likvidavimo atvejį;
59.3. skolintis pinigų už palūkanas iš dalininkų ar su juo susijusio asmens;
59.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
60. Įstaiga privalo:
60.1. užtikrinti socialinių, medicininių paslaugų teikimą teisės aktų numatyta tvarka;
60.2. teikti tik tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;
60.3. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje;
60.4. pildyti ir saugoti pacientų medicininius dokumentus ir saugoti paciento medicininę paslaptį įstatymų nustatyta tvarka;
60.5. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai dėl įstaigos darbuotojų kaltės;
60.6. vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę – buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
61. Įstaiga turi teisę:
61.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą ir antspaudą;
61.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti reikalingą turtą;
61.3. teikti mokamas paslaugas;
61.4. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;
61.5. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;
61.6. skelbti ir vykdyti konkursus, susijusius su įstaigos veikla;
61.7. gauti paramą.

VI SKYRIUS
ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS

62. Iniciatyvos teisę keisti, papildyti įstaigos įstatus turi dalininkai, administracija ir įstaigos vadovas. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
63. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

VII SKYRIUS
ĮSTAIGOS FILIALŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

64. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra struktūrinis įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų.
65. Sprendimą steigti filialą priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos filialas veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Be kitų, įstatymų ar įstaigos vadovo nustatytų reikalavimų, nuostatuose turi būti nurodyta filialo:
65.1. pavadinimas;
65.2. buveinė;
65.3. veiklos tikslai;
65.4. vadovo kompetencija;
65.5. veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
65.6. informacija apie įstaigą.
66. Darbo sutartį su filialo vadovu įstaigos vardu sudaro ir nutraukia direktorius.
67. Filialo turtas apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje.
68. Filialo veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

VIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

69. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
69.1. dalininkų kapitalas;
69.2. pelnas (nuostolis);
69.3. perkainojimo rezervas;
69.4. rezervai iš pelno.
70. Įstaigos lėšų šaltiniai:
70.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
70.2. dalininkų skirtos lėšos;
70.3. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;
70.4. valstybės investicinių programų lėšos;
70.5. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;
70.6. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
70.7. švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;
70.8. skolintos lėšos;
70.9. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija);
70.10. negrąžintinai gautos lėšos;
70.11. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;
70.12. kitos teisėtai įgytos lėšos;
70.13. įstaigos pelnas. Pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos veiklos tikslams siekti.
71. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
72. Lėšas, gautas kaip paramą, dovaną, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos teikėjo, dovanos davėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.

IX SKYRIUS
DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

73. Įstaigos turtą sudaro steigėjų jai perduotas ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, gautas kaip parama, dovana, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
74. Direktorius įstaigos ilgalaikį, išskyrus nudėvėtą, materialųjį turtą perleisti, išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartį ar įkeisti gali tik visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo faktas bei lygis nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytais turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.
75. Įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos veiklos tikslams siekti. Įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, įstaigos organų nariams.

X SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

76. Įstaigos teikiamų paslaugų kontrolę atlieka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nurodytos valstybės ir savivaldybės institucijos.
77. Ūkinės – finansinės veiklos kontrolę vykdo Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.
78. Įstaigos vadovas privalo pateikti kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su įstaigos veikla susijusius, dokumentus.
79. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti atliekamas auditas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl audito atlikimo ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS
ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

80. Įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

XII SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO TVARKA

81. Įstaigos vadovas, pasibaigus finansiniams metams, per keturis mėnesius turi parengti ir pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.
82. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
82.1. informacija apie įstaigos veiklą, įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;
82.2. įstaigos dalininkai finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
82.3. įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;
82.4. informacija apie įstaigos įsigytą ir perleistą, ilgalaikį turtą per finansinius metus;
82.5. įstaigos išlaidos per finansinius metus;
82.6. įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje.
83. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

XIII SKYRIUS
PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA

84. Pranešimai apie įstaigos likvidavimą, reorganizavimą, pertvarkymą bei kitais Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir/arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir/arba registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. Už pranešimų išsiuntimą laiku ar jų įteikimą pasirašytinai atsako Įstaigos vadovas.
85. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, jo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo darbotvarkė.

R. Tocionienė

Įstatus pasirašo VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro visuotinio dalininkų 2016m. mėn. d. susirinkimo įgaliotas asmuo – R. Tocionienė.

PDF formatu

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro įstatai (2008 m.)

PATVIRTINTA

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro  visuotinio dalininkų susirinkimo

2008 m.  12  mėn.   29  d. nutarimu Nr. 03

 VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO  CENTRO

   ĮSTATAI 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto  centras (toliau  – įstaiga)  yra mišri asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti  slaugos ir palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos, socialinės priežiūros ir socialinės globos  paslaugas Alytaus miesto gyventojams ir pagal sutartis kitiems paslaugų užsakovams.
  2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, Sveikatos priežiūros įstaigų, Socialinių paslaugų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais, teisės aktais   ir šiais įstatais.
  3. Įstaiga yra  ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.
  4. Įstaigos dalininkai yra Alytaus miesto savivaldybės taryba ( buveinė-Rotušės a. 4, Alytus) ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Alytaus komitetas (buveinė-Ligoninės g.3, Alytus).
  5. Įstaigos buveinės adresas – Pramonės g.9, LT-62175 Alytus, Lietuvos Respublika.
  6. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
  7. Įstaigos finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.
  8. Įstaigos veikla yra neterminuota.

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

     9. Pagrindiniai įstaigos veiklos tikslai:

  9.1. Gerinti  gyventojų sveikatą, sumažinti jų sergamumą ir mirtingumą.

  9.2. Organizuoti kokybišką socialinės globos, socialinės priežiūros, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyvios pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą  gyventojams.

  9.3. Užtikrinti  fiziškai neįgaliems asmenims slaugą ir  specialią priežiūrą, sudaryti

sąlygas jų reabilitacijai ir pasirengimui gyventi  žmogaus orumo nežeminančiomis salygomis.

 10.Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai:

10.1. socialinės  globos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimas;

 10.2. socialinės – medicininės komandos paslaugų organizavimas;

 10.3. slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugų organizavimas;

10.4.  sveikatos priežiūros ir sveikatingumo paslaugų organizavimas ir teikimas;

10.5. edukacinio darbo – šeimos narių mokymas prižiūrėti, aptarnauti neįgalųjį organizavimas;

  1. Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:

11.1. stacionarinė pagyvenusių ir neįgalių asmenų globos veikla 87.30;

11.2. kita stacionarinė globos veikla 87.90;

11.3.nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir  neįgaliaisiais asmenimis veikla 88.10;

11.4. kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo  veikla  88.99;

11.5. vaikų dienos priežiūros veikla 88.9;

11.6. viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse                                                          86.90.10;

11.7.  kita asmenų aptarnavimo veikla 96.0;

11.8.  tekstilės ir kailių gaminių skalbimas ir (sausasis valymas) 96.01;

 11.9.  stacionarinė slaugos įstaigų veikla 87.10;

11.10. slaugos ligoninių veikla 86.10.40;

11.11. bendrosios praktikos gydytojo veikla 86.21;

11.12. gydytojų specialistų veikla 86.22;

11.13. odontologinės praktikos veikla 86.23;

11.14. reabilitacijos ligoninių veikla 86.10.30;

11.15. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla 86.90;

11.16. kitas niekur nepriskirtas švietimas 85.59;

11.17. viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla 55.10;

11.18. kita apgyvendinimo veikla 55.90;

11.19. sporto įrenginių eksploatavimas 93.11;

11.20. kita sportinė veikla 93.19;

11.21. kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 93.29;

11.22. . fizinės gerovės užtikrinimo veikla 96.04;

11.23. kūno rengybos centrų veikla 93.13;

11.24. kitų maitinimo paslaugų teikimas 56.29;

11.25. sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitų socialinių paslaugų, išskyrus socialinį draudimą, veiklos reguliavimas 84.12;

11.26. kita įstatymais neuždrausta vykdyti veikla;

  1. Jeigu veiklai, numatytai įstaigos įstatuose, reikalinga licencija (leidimas), tai tokią licenciją (leidimą) įstaiga privalo turėti.

 III. ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

  1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie  įstatuose numatyta tvarka yra perdavę įstaigai įnašą turtu ar pinigais, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra įstaigos dalininkai.
  2. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
  3. Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą; gauti įstaigos likvidavimo atveju jos turto dalį Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka   ir turėti kitas įstatymuose nustatytas teises.
  4. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu. Nauju dalininku gali tapti fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatymų  ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs įstaigai įnašą, taip pat asmuo kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
  5. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams, nurodytiems šių įstatų 9 punkte, ir įsipareigojimas nesiekti jų keisti. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.
  6. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti įstaigos dalininku prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.
  7. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos dalininku tik perdavęs įstaigai savo prašyme visą nurodytą įnašą.
  8. Apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises kitam asmeniui dalininkas turi raštu pranešti įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus.
  9. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.
  10. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas įstaigos dalininkas, įstaigos vadovas per 5 dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti įstaigos dalininkams.
  11. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
  12. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:

24.1. pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą;

24.2. turtas įstaigai perduodamas surašant perdavimo aktą.

  1. Aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą, įstaigai turi būti  pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas dalininko lėšomis.

IV. ĮSTAIGOS  ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA

 26. Įstaigos valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas .Įstaigos vadovas yra direktorius (toliau- direktorius). Direktorius turi pavaduotoją.

Įstaigos veiklos viešumui, darbo organizavimo tobulinimui ir kontrolei užtikrinti taip pat sudaromi  kolegialūs, patariamieji  organai: stebėtojų taryba, slaugos taryba ir gydymo taryba.

  1. Įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) su aukštuoju išsilavinimu arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.
  2. Medicinos etikos kontrolei užtikrinti sudaroma etikos komisija.
  3. Įstaigos organų kompetenciją, jų formavimo tvarką reglamentuoja šie įstatai,  kolegialių patariamųjų organų ir medicinos etikos komisijos darbo nuostatai, direktoriaus pareiginiai nuostatai.
  4. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys viešosios įstaigos dalininkais. Dalininkus juridinius asmenis visuotiniame dalininkų susirinkime atstovauja jų įgalioti atstovai. Visuotiniame susirinkime kiekvienas dalininkas turi tokį balsų skaičių, kuris yra proporcingas  dalininko įneštam kapitalui: 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) įnašas yra lygus 1 (vienam) balsui . Visos tarpinės sumos iki 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų )  neprideda papildomo balso. Visuotinis dalininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė dalininkų.
  5. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

31.1. keičia įstaigos įstatus;

31.2. tvirtina įstaigos veiklos strategiją;

31.3. tvirtina įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, vidaus kontrolės tvarką:

31.4. tvirtina pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus;

31.5. tvirtina konkurso pareigoms, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, organizavimo taisykles;

31.6. sudaro su asmeniu, laimėjusiu konkursą direktoriaus pareigybei užimti, darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukia įstatymų nustatyta tvarka, tvirtina direktoriaus pareiginius nuostatus, nustato darbo užmokestį, skatina ir skiria drausmines nuobaudas;

31.7. nustato paslaugų, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai tai reglamentuojama įstatymuose ar kituose teisės aktuose;

31.8. nustato išlaidų darbo užmokesčiui ir medikamentams normatyvus, kai tai ne reglamentuojama įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

31.9. sudaro  patariamuosius organus;

31.10. nustato įstaigos veiklos vertinimo kriterijus;

31.11. nustato, kad įstaigos veiklos ataskaitoje būtų vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis;

31.12. tvirtina įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitą;

31.13. nustato įstaigos veiklos ataskaitos paskelbimo internete ir kitos informacijos  apie įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarką;

31.14. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo,  nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

31.15. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

31.16. priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;

31.17. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

31.18. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

31.19. priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;

30.20. priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo ir nustato jų įnašo dalį;

31.21. priima sprendimą dėl tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

31.22. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose ir įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

  1. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 31.15 -31.17 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.
  2. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai.

Direktorius ir kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

  1. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsakingas direktorius. Direktorius ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki susirinkimo dienos turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą dienraštyje „ Alytaus naujienos“ arba pranešti registruotu laišku kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo ir saugomi įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.
  2. Kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Direktorius eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą.
  3. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi įstaigos dalininkas ar direktorius.
  4. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Dalininkas gali įgalioti kitą asmenį atstovauti jį įstaigos dalininkų susirinkime. Dalininkai gali balsuoti raštiškai paštu.
  5. Įstaigos direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu neterminuotam laikui. Įstaigos direktoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, kuris atitinka dalininkų susirinkimo nustatytus reikalavimus direktoriaus pareigybei užimti.Su direktoriumi sudaroma  jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
  6. Direktorius atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
  7. Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
  8. Direktorius :

41.1. organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis;

41.2. disponuoja įstaigos turtu, lėšomis įstaigos uždaviniams įgyvendinti ir atsako už perduoto pagal panaudos sutartis bei įstaigos įgyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;

41.3. veikia įstaigos vardu ir vienvaldiškai sudaro visus sandorius, išskyrus   įstatuose numatytus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas visuotinio dalininkų susirinkimo leidimas;

41.4.  atsako už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą;

41.5.  atsako už visuotinio dalininkų susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimą;

41.6. sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, skiria darbuotojams paskatinimus, taiko  drausmines  nuobaudas;

41.7. tvirtina įstaigos vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių nuostatus, etatinių pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus, darbuotojų darbo apmokėjimo  nuostatus, kurie turi būti suderinti su stebėtojų taryba, ir kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus.

41.8. rengia įstaigos kolegialių organų nuostatų projektus ir teikia juos visuotiniam dalininkų susirinkimui tvirtinti;

41.9. be atskiro įgaliojimo atstovauja įstaigai valstybės ir savivaldybės įstaigose ir organizacijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teismuose, ikiteisminio tyrimo institucijose su visomis teisėmis numatytomis šiuose procesuose dalyvaujantiems asmenims.

41.10. suteikia kitiems asmenims įgaliojimus veikti įstaigos vardu įgaliojimų ar kitų dokumentų pagrindu, jei minėti įgalinimai yra direktoriaus kompetencijoje arba kiti įstaigos organai yra priėmę atitinkamus sprendimus;

41.12. rengia padalinių  vadovų atestaciją;

41.13. atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai, įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešosios informacijos paskelbimą;

41.15. atlieka kitus veiksmus, kurie įstaigos vadovui yra numatyti teisės aktuose ir šiuose įstatuose.

  1. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos darbo reglamentą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.
  2. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš penkių narių: dviejų įstaigos dalininkų bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos darbuotojų visuotinio susirinkimo paskirto vieno  atstovo.
  3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti asmuo, dirbantis įstaigos administracijoje, valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.
  4. Į 43 punkte nurodytų institucijų vadovus įstaigos vadovas registruotu laišku kreipiasi su prašymu deleguoti savo atstovą į stebėtojų tarybą. Gavęs atsakymus, per 30 dienų įstaigos vadovas turi sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą stebėtojų tarybai sudaryti.
  5. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą dėl jos sudarymo (pasibaigus ją sudariusiam visuotiniam dalininkų susirinkimui) ir atlieka savo funkcijas iki bus sudaryta nauja stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių balsų dauguma renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
  6. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja subjektas, delegavęs atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.
  7. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei  gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.
  8. Stebėtojų tarybos teisės ir pareigos:

49.1. gauti  ir analizuoti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą;

49.2. išklausyti ir įvertinti įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą;

49.3. teikti rekomenduojamojo pobūdžio pasiūlymus direktoriui įstaigos veiklos organizavimo, tobulinimo klausimais. Jei direktorius su pasiūlymu nesutinka, stebėtojų taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjams.

49.4. turėti kitų teisių ir pareigų, numatytų stebėtojų tarybos darbo nuostatuose ir neprieštaraujančių Lietuvos respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams.

  1. Gydymo taryba sudaroma penkeriems metams iš trijų narių – įstaigos padalinių gydytojų. Gydymo tarybą tvirtina ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas, pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus. Gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Gydymo taryba dirba pagal visuotinio dalininkų susirinkimo  patvirtintus nuostatus ir darbo reglamentą.

Gydymo tarybos nariams už darbą neatlyginama.

  1. Gydymo taryba gali teikti konsultacinio, rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos teikiamai asmens sveikatos priežiūrai organizuoti ir tobulinti. Jei direktorius su pateiktu pasiūlymu nesutinka,  gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti įstaigos dalininkams.
  2. Gydymo tarybos teisės ir pareigos:

 52.1. svarstyti ir teikti pasiūlymus slaugos, palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos ir kitai įstaigos teikiamai asmens sveikatos priežiūrai organizuoti ir tobulinti;

52.2. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;

52.3. periodiškai rengti  kvalifikacijos kėlimo seminarus sveikatos priežiūros specialistams, svarstyti periodinio gydytojų tobulinimosi programas;

 52.4. stebėti, vertinti  sveikatos priežiūros specialistų darbą ir teikti direktoriui savo išvadas, siūlymus dėl jų darbo organizavimo gerinimo;

52.5. svarstyti kitus klausimus, kuriuos prašo svarstyti įstaigos administracija;

  1. Slaugos taryba sudaroma iš trijų įstaigos padalinių slaugos specialistų, tolygaus padalinių atstovavimo principu, penkeriems metams, savo veiklą tęsia iki naujos slaugos tarybos patvirtinimo.

Slaugos tarybą tvirtina ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas, pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos direktoriaus įgaliotas administracijos atstovas.

Slaugos taryba dirba pagal visuotinio dalininkų susirinkimo  patvirtintus nuostatus ir darbo reglamentą.

Slaugos tarybos nariams už darbą neatlyginama.

  1. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka,  gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti įstaigos dalininkams.
  2. Slaugos tarybos teisės ir pareigos:

54.1. svarstyti ir teikti pasiūlymus pacientų slaugai organizuoti ir tobulinti;

 54.2.stebėti ir kontroliuoti, kaip dirba padaliniuose slaugos darbuotojai, teikti direktoriui savo išvadas, siūlymus dėl jų darbo organizavimo gerinimo;

  54.3. periodiškai rengti  kvalifikacijos kėlimo užsiėmimus savo skyrių padaliniuose, dalintis savo profesinėmis žiniomis ir praktika su įstaigos medicinos personalu;

54.5. svarstyti kitus klausimus, kuriuos prašo svarstyti įstaigos administracija;

  1. Medicinos etikos reikalavimų laikymosi kontrolei užtikrinti   sudaroma medicinos etikos komisija. Medicinos etikos komisija sudaroma penkeriems metams iš trijų, aukščiausią kvalifikaciją ir didžiausią  medicininio darbo praktiką turinčių, įstaigos sveikatos priežiūros specialistų. Medicinos etikos komisijos veiklos tvarką nustato komisijos nuostatai, parengti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus pavyzdinius nuostatus.
  2. Medicinos etikos komisiją, direktoriaus teikimu, sudaro ir jos nuostatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

V. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

   57. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams ir veiklos tikslams

58. Įstaigai neleidžiama:

58.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;

58.2. neatlygintinai perduoti įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui (kaip jis apibrėžtas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje), išskyrus įstaigos likvidavimo atvejį;

58.3. skolintis pinigų už palūkanas iš dalininkų ar su juo susijusio asmens, (kaip jis apibrėžtas Viešųjų  įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje);

58.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

  1. Įstaiga privalo:

59.1. užtikrinti socialinių, medicininių paslaugų teikimą teisės aktų numatyta tvarka;

59.2. teikti tik tas  sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;

59.3. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje;

59.4. pildyti ir saugoti pacientų medicininius dokumentus ir saugoti paciento medicininę paslaptį įstatymų nustatyta tvarka;

59.5. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai dėl įstaigos darbuotojų kaltės;

59.6. vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę – buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

  1. Įstaiga turi teisę

60.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą ir antspaudą;

60.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti reikalingą turtą;

60.3. teikti mokamas paslaugas;

60.4. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

60.5. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

60.6. skelbti ir vykdyti konkursus, susijusius su įstaigos veikla;

60.7. gauti  paramą.

VI. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS

61. Iniciatyvos teisę keisti įstaigos įstatus turi  dalininkai, administracija ir direktorius. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

62. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

VII. ĮSTAIGOS FILIALŲ  STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

  1. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra struktūrinis įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų.
  2. Sprendimą steigti filialą priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos filialas veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Be kitų, įstatymų ar įstaigos vadovo nustatytų reikalavimų, nuostatuose turi būti nurodyta filialo:

64.1. pavadinimas;

64.2. buveinė;

64.3. veiklos tikslai;

64.4. vadovo kompetencija;

64.5. veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

64.6. informacija apie įstaigą.

  1. Darbo sutartį su filialo vadovu įstaigos vardu sudaro ir nutraukia direktorius.
  2. Filialo turtas apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje.
  3. Filialo veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

VIII. ĮSTAIGOS  NUOSAVAS KAPITALAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

  1. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:

66.1. dalininkų kapitalas;

66.2. pelnas (nuostolis);

66.3. perkainojimo rezervas;

66.4. rezervai iš pelno.

  1. Įstaigos lėšų šaltiniai:

69.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

69.2. dalininkų skirtos lėšos;

69.3. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

69.4. valstybės investicinių programų lėšos;

69.5. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

69.6. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

69.7. švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;

69.8.  skolintos lėšos;

69.9. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija);

69.10. negrąžintinai gautos lėšos;

69.11. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;

69.12. kitos teisėtai įgytos lėšos;

69.13. įstaigos pelnas. Pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos veiklos tikslams siekti.

  1. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
  2. Lėšas, gautas kaip paramą, dovaną, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos teikėjo, dovanos davėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.

IX. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

72. Įstaigos turtą sudaro steigėjų jai perduotas ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, gautas kaip parama, dovana, pagal testamentą., finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

73. Direktorius įstaigos ilgalaikį, išskyrus nudėvėtą, materialųjį turtą  perleisti, išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartį ar įkeisti gali tik visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo faktas bei lygis nustatomi vadovaujantis  Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytais turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.

74. Įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos veiklos tikslams siekti. Įstaigos pelnas  negali būti skiriamas dalininkams, įstaigos organų nariams.

X. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

75. Įstaigos teikiamų paslaugų kontrolę atlieka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme,  kituose įstatymuose  ir teisės aktuose nurodytos valstybės ir savivaldybės institucijos.

 Ūkinės – finansinės veiklos kontrolę įstatymų nustatyta tvarka vykdo valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos.

  1. Įstaigos direktorius privalo pateikti kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su įstaigos veikla susijusius, dokumentus.
  2. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti atliekamas auditas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl audito atlikimo ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

XI. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

78. Įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais  pagrindais ir tvarka.

XII. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO TVARKA

  1. Įstaigos direktorius, pasibaigus finansiniams metams, per keturis mėnesius turi parengti ir pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.
  2. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

 80.1. informacija apie įstaigos veiklą, įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;

 80.2. įstaigos dalininkai finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

80.3. įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus

80.4. informacija apie įstaigos įsigytą ir perleistą, ilgalaikį turtą per finansinius metus

80.5. įstaigos išlaidos per finansinius metus;

80.6. įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje.

  1. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

XIII. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA

  1. Pranešimai apie įstaigos likvidavimą, reorganizavimą, pertvarkymą bei kitais Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai dienraštyje „ Alytaus naujienos“ ir/arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir/arba registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.
  2. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, jo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo darbotvarkė.

_____________________                                                Juozas Jakutis___________

Įstatus pasirašo VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro paslaugų visuotinio dalininkų 2008 m.12 mėn. 29 d. susirinkimo įgaliotas asmuo –  VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto  centro direktorius Juozas Jakutis.

Vidaus taisyklės

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras vidaus darbo tvarkos taisyklės

TVIRTINU

Direktorius Juozas Jakutis

VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos  ir

sporto centras 2005-04-04  įsakymas Nr. PV – 11

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRAS VIDAUS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Darbo tvarkos taisyklės yra lokalinis aktas, reglamentuojantis Viešosios įstaigos Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras  (toliau tekste – įstaiga) vidaus darbo tvarką.

1.2. Su darbo tvarkos taisyklėmis pasirašytinai supažindinamas kiekvienas įstaigos darbuotojas.

1.3. Darbo tvarkos taisyklės privalomos visiems įstaigos darbuotojams.

1.4. Visa, ko neapima darbo tvarkos taisyklės, reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai, įstaigos įstatai ir administracijos sprendimai.

1.5.Pasikeitus įstatymams, kitiems norminiams aktams, reguliuojantiems darbo teisinius santykius, darbo tvarkos taisyklių nuostatos, prieštaraujančios jiems, netaikomos.

1.6. Įstaigos  darbuotojams, pažeidusiems nustatytą vidaus tvarką, taikomos drausminės atsakomybės priemonės (drausminės nuobaudos).

1.7. Darbo tvarkos taisykles, jų pakeitimus ir papildymus tvirtina įstaigos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais (jeigu yra).

1.8. Darbo tvarkos taisyklės, jų pakeitimai ir papildymai įstaigos darbuotojams skelbiami viešai.

1.9.  Darbo tvarkos taisyklės įsigalioja po keturiolikos kalendorinių dienų nuo jų paskelbimo. Darbo tvarkos taisyklės nustoja galios jas panaikinus ar pakeitus kitomis.

II. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, ATLEIDIMAS IŠ DARBO PERKĖLIMAS Į KITĄ DARBĄ

2.1. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

2.2. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje sulygtą darbą, mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir šalių susitarimu.

2.3.  Darbo sutarties šalimi gali būti asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, t.y. sulaukęs 16 metų amžiaus. Įstatymų nustatyta tvarka darbo sutarties šalimi gali būti asmuo, sukakęs  14 metų ir pagal sveikatos būklę galintis atlikti atitinkamą darbą. Nepilnamečiai nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali būti priimami dirbti, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba kito įstatyminio atstovo raštiškam sutikimui ir sveikatos priežiūros įstaigos leidimui dirbti atitinkmą darbą. Asmenys iki 18 metų negali būti skiriami dirbti darbus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – LR DK) 277 str.

2.4.Sudarydamos darbo sutartį šalys sulygsta dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbo vietos (darbovietės), darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų. Atskirose darbo sutarčių rūšyse gali būti numatomos ir kitos sąlygos, kurias šalys aptaria sudarydamos darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.) Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, kurios neprieštarauja LR įstatymams, kitiems norminiams aktams (išbandymas, ne visa darbo diena, savaitė, materialinė atsakomybė ir kt.).

2.5.  Sudarant darbo sutart, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, taip pat stojančiam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

2.6.  Remiantis LR Vyriausybės nutarimais patvirtintomis nuostatomis įstaigoje gali būti sudaromos sezoninio darbo, laikinosios, papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartys ir kt.

2.7.  Priimamas į darbą asmuo darbdaviui privalo pateikti šiuos dokumentus: asmens tapatybę liudijantį dokumentą, sveikatos būklę patvirtinantį dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jeigu priėmimas į darbą siejamas su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu priimamas dirbti asmuo privalo pateikti išsimokslinimą, profesinį pasirengimą patvirtinančius dokumentus.

Priimamas dirbti nepilnametis nuo 14 iki 16 metų privalo pateikti: gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi ir vieno iš tėvų ar kito faktiškai jį auginančio asmens (įstatyminio atstovo)raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Karo prievolininkai privalo pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vietą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų šiame punkte neišvardintų dokumentų (pvz. rekomendacijų, kvalifikacijos ir patirties duomenų aprašymų ir t.t.).

2.8.Įstaigos vadovas užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrąjį sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą).

2.9.  Sudarydamas darbo sutartį darbdavys pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, saugos darbe reikalavimais, pareigine nuostata (instrukcija), kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

2.10.  Priimant į darbą turi būti laikomasi atitinkamų pareigybių (specialybių) darbuotojams nustatytų reikalavimų.

2.11.Vadovaujantys darbuotojai, specialistai gali būti priimami dirbti skelbiant spaudoje konkursą (kvalifikacinius egzaminus) atitinkamai pareigybei užimti.

2.12. Darbo sutarties sąlygos yra privalomos sutarties šalims. Jos gali būti pakeistos, papildytos tik šalių susitarimu tai įforminant raštu kaip darbo sutarties pakeitimą.

2.13.    Įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis jis gali būti atleistas iš darbo pagal LR DK 129 str.

2.14. Darbo sutartis pasibaigia:

–  ją nutraukus LR DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;

–  likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;

–  darbuotojui mirus;

2.15.Darbo užmokestis įstaigos darbuotojams mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, t.y. avansas iki einamojo mėnesio 28 d., likusi dalis – iki kito mėnesio 13 d. Jeigu yra raštiškas darbuotojo prašymas darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį.

2.16. Visiems darbuotojams kiekvieną mėnesį yra įteikiami atsiskaitymo lapeliai. Į atsiskaitymo lapelius įrašomos darbuotojui apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos.

2.17. duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ir skelbiami tik įstatymų numatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu.

Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Už darbą poilsio arba švenčių dieną , jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai

2.18. Duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ir skelbiami tik įstatymų numatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu.

2.19.    Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Už darbą poilsio arba švenčių dieną , jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.Išeitinės išmokos išmokėjimo atvejai bei dydis nustatyti LR DK 140 str.

2.20.    Išeitinės išmokos išmokėjimo atvejai bei dydis nustatyti KR DK 140 str.

2.21.    Įstatymų nustatyta tvarka bei atvejais iš darbuotojų darbo užmokesčio gali būti daromos išskaitos.

2.22. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos LR DK 206 str. nustatyta tvarka, t.t.:

-kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną;

-kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikinojo nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

2.23. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo – ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.

III. DARBUOTOJŲ PAREIGOS

3.1. Darbuotojai privalo:

3.1.1.nustatytu laiku atvykti į darbą, darbo metu būti darbo vietoje;

3.1.2. sąžiningai, kokybiškai ir laiku atlikti sulygtą darbą, numatytą darbo sutartyje, pareiginėje instrukcijoje (nuostatoje);

3.1.3.laiku ir rūpestingai atlikti darbus pagal paskyras (pavedimus) ir užduotis, laiku ir kokybiškai vykdyti operatyvias užduotis;

3.1.4.laikytis įstaigos darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir   poilsio režimo;

3.14.laikytis darbo drausmės;

3.1.5.stengtis tobulinti savo profesinius įgūdžius, kelti kvalifikaciją, vykti į organizuojamus kursus bei mokymus;

3.17.saugoti tarnybines paslaptis;

3.1.6.laikytis LR įstatymų, norminių aktų, darbo tvarkos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti įstaigos administracijos sprendimus;

3.1.9.    griežtai laikytis saugos darbe, priešgaisrinės saugos, gamybinės sanitarijos, darbo higienos, įrengimų priežiūros taisyklių bei kitų norminių aktų reikalavimų, o taip pat saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, įrengimų eksploatavimo, gamybinių bei pareiginių instrukcijų reikalavimų;

3.1.10.visą darbo laiką skirti našiam darbui, netrukdyti kitiems darbuotojams atlikti jų darbines pareigas (funkcijas), saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai,  saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus;

3.1.11.nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis ir apie tai pranešti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui;

3.1.12.dirbti su darbo drabužiais, darbo avalyne, naudoti individualiosios (kolektyvinės) saugos priemones, kai tai būtina pagal atitinkamas taisykles, instrukcijas;

3.1.13.  savo darbo vietą, įrankius ir įrengimus laikyti ir perduoti pakeičiančiam darbuotojui švarius ir tvarkingus, laikytis nustatytos dokumentų ir materialinių vertybių saugojimo tvarkos, raštvedybos taisyklių (standartų) reikalavimų;

3.1.14.  saugoti ir tausoti įstaigos turtą, racionaliai naudoti transporto priemones, mechanizmus, kitus įrengimus bei įrangą, rūpestingai elgtis su įrengimais, įrankiais, prietaisais, naudojamais darbo procese, ekonomiškai ir racionaliai naudoti medžiagas, žaliavas, kurą bei kitus materialinius išteklius;

3.1.15. imtis priemonių ir pagal galimybes bei kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias  sukelti traumas,  ūmius  apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti darbdavį ar jo įgaliotą asmenį.

3.1.16.  informuoti darbdavį, jo įgaliotą asmenį apie darbo metu gautas traumas, susijusius su darbu ūmius sveikatos sutrikimus;

3.1.17.įstatymų nustatyta tvarka periodiškai pasitikrinti sveikatą;

3.1.18.vykdyti kitus darbdavio, jo įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbo ir priešgaisrinę saugą, įrengimų eksploatavimą, sanitarinį- higieninį būvį, teisėtus nurodymus.

3.2. Darbuotojui draudžiama darbo metu darbe vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines medžiagas.

3.3.  Pasibaigus darbui visi darbuotojai privalo užgesinti šviesą, išjungti veikiančius įrengimus, palikti darbo vietą tvarkingą. Darbuotojai, dirbantys pagal slenkančius darbo grafikus ir atsakingi už administracinių ir kitų patalpų uždarymą privalo pildyti patalpų uždarymo žurnalus ir perduoti juos pakeičiančiam darbuotojui.

IV. ADMINISTRACIJOS PAREIGOS

4.1. Administracija privalo:

4.1.1.laikytis LR įstatymų, kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius ir vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus;

4.1.2.    kiekvienoje darbo vietoje sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas;

4.1.3.    sudaryti reikiamas sąlygas darbuotojų pareigoms (darbinėms funkcijoms vykdyti);

4.1.4.suteikti darbuotojui darbo vietą, aprūpinti būtinomis technikos bei kitomis priemonėmis pareigoms (darbinėms funkcijoms) vykdyti;

4.1.5.instruktuoti ir mokyti darbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias;

4.1.6.            instruktuoti darbuotojus saugos darbe klausimais sudarant darbo sutartį, keičiant darbo sutarties sąlygas, keičiant darbo procesus, taip pat, jeigu pasikeičia saugos darbe standartai, normos, taisyklės, instrukcijos;

4.1.7.            kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe, gamybinės sanitarijos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos taisyklių bei instrukcijų reikalavimų;

4.1.8.      aprūpinti darbo vietas ir darbuotojus saugiais įrengimais, diegti saugius darbo ir technologinius procesus, aprūpinti darbuotojus saugos darbe priemonėmis, tinkamai įrengti buitines patalpas;

4.1.9.pagal patvirtintas normas aprūpinti darbuotojus specialiais drabužiais, darbo avalyne bei kitomis individualios (kolektyvinės ) saugos priemonėmis;

4.1.10.      organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimus, nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais organizuoti skubią medicinos pagalbą;

4.1.11.      organizuoti darbuotojų darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio rėžimą;

4.1.12.      tvirtinti saugos darbe instrukcijas, pareigines instrukcijas (nuostatas), skyrių bei kitų struktūrinių padalinių nuostatus, kitus lokalinius aktus, laikytis raštvedybos taisyklių (standartų) reikalavimų;

4.1.13.      darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, saugos darbe norminių aktų reikalavimus, darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, skirti drausmines nuobaudas, nustatyta tvarka reikalauti atlyginti padarytą žalą.

4.1.14.      darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, saugos darbe norminių aktų reikalavimus, darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, skirti drausmines nuobaudas, nustatyta tvarka reikalauti atlyginti padarytą žalą.

4.1.15.      organizuoti darbuotojų sveikatos patikrinimus, nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais organizuoti skubią medicinos pagalbą;

4.1.16.      organizuoti darbuotojų darbą pagal fiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio rėžimą;

4.1.17.      tvirtinti saugos darbe instrukcijas, pareigines instrukcijas (nuostatas), skyrių bei kitų struktūrinių padalinių nuostatus, kitus lokalinius aktus, laikytis raštvedybos taisyklių (standartų) reikalavimų;

4.1.18.      darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, saugos darbe norminių aktų reikalavimus, darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, skirti drausmines nuobaudas, nustatyta tvarka reikalauti atlyginti padarytą žalą.

V. DARBO LAIKAS IR JO PANAUDOJIMAS

5.1.       Darbo laikas – kalendorinio laiko dalis, kurią darbuotojas, laikydamasis numatytos vidaus tvarkos privalo dirbti jam pavestą darbą, vykdyti savo pareigas (darbines funkcijas) ir kiti jam prilyginti laikotarpiai;

5.2.       Normali darbuotojų darbo trukmė įstaigoje yra 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas negali viršyti 48 valandų. Įstaigoje nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Poilsio dienos yra šeštadienis ir sekmadienis.

5.3.       Įstaigos darbuotojams dirbantiems penkių darbo dienų savaitę, išskyrus darbuotojus, kuriems įstaigos vadovo įsakymais yra nustatytas kitas darbo ir poilsio režimas bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo (pamainų) grafikus, taikomas toks darbo laiko režimas:

-darbo pradžia -8.00 val;

-pertrauka pailsėti ir pavalgyti – 12.00-12.30 val;

-darbo pabaiga (pirmadieniais – ketvirtadieniais) – 16.45 val;

-darbo pabaiga (penktadieniais) – 15.30 val.

5.4.Įstaigos  darbuotojams, dirbantiems slenkančiu grafiku darbo laiko trukmė nustatoma darbo (pamainų) grafikuose. Darbo (pamainų) grafikus parengia atsakingi struktūrinių padalinių darbuotojai ir pateikia tvirtinti socialinės ir medicininės reabilitacijos vadovui. Darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.

 

5.5.Esant būtinumui, atskiriems struktūriniams padaliniams bei darbuotojams darbo dienos pradžios, pabaigos, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas

suderinus su šių struktūrinių padalinių vadovais, gali būti keičiamas administracijos vadovo įsakymais.

5.6.Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės  patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

5.7.Į darbo laiką neįeina: pravaikšta, neatvykimas į darbą administracijai leidus, valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos, nedarbingumo laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos.

5.8.  Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Poilsio laiko rūšys yra šios: pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku, paros nepertraukiamasis poilsis, kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

5.9.  Be  pertraukos pailsėti ir pavalgyti tam tikrų kategorijų įstaigos darbuotojams gali būti nustatomos papildomos ir specialios pertraukos, įskaitomos į darbo laiką. Administracijos vadovas patvirtina darbų, kuriuos dirbant nustatomos specialios pertraukos ir darbuotojų, kuriems nustatomos specialios pertraukos, sąrašus. Papildomos   ir  specialios poilsio pertraukos darbuotojams gali būti suteikiamos atskiru administracijos vadovo įsakymu. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė, poilsio vieta šių petraukų metų gali būti nustatoma darbo sutartyse.

5.10. Įstaigoje nedirbama šiomis švenčių dienomis:

–  sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;

–  vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

–  kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;

-sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;

–  gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;

–  pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; -birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;

–  liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;

–  rugpjūčio 15 – ąją – Žolinę (Svč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);

–  lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;

–  gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

Šiomis dienomis įstaigoje dirba tik pamaininis (budintysis) personalas, dirbantis pagal darbo (pamainų ) grafikus. Be to, švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių ir techninių sąlygų, darbus, būtinus, gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus.

5.11.  Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.

5.12.  Sutrumpintas darbo laikas – tai darbo laikas, kurio trukmė specialiais norminiais aktais nustatoma trumpesnė už normalią.

5.13.  Sutrumpintas darbo laikas įstaigoje nustatomas atsižvelgiant į darbo sąlygas ir dirbančio asmens fiziologines savybes. Sutrumpinta darbo  trukmė nustatoma:

5.13.1.asmenims iki 18 metų – pagal LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. Būtent: paaugliams (asmenims nuo 16 iki 18 metų) – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Vaikams (asmenims iki 16 metų), dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai  mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų);

5.13.2.asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ir kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip 36 valandos per savaitę;

5.13.3.asmenims, dirbantiems naktį;

5.13.4.kitų kategorijų darbuotojų, kurių darbo pobūdis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato LR Vyriausybė.

5.14.Ne visas darbo laikas – tai darbo laiko trukmė, trumpesnė už atitinkamos kategorijos darbuotojams arba darbuotojams, dirbantiems tam tikromis sąlygomis, numatytą normalią darbo laiko trukmę. Ne visas darbo laikas nustatomas darbo tvarkos taisyklių 5.16 punkte nurodytais atvejais.

5.15.Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas tiek priimant darbuotoją į darbą (sudarant terminuotą arba neterminuotą darbo sutartį), tiek keičiant galiojančią darbo sutartį.

5.16.  Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės laikas nustatomas:

5.16.1.  darbuotojo ir darbdavio susitarimu;

5.16.2. darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą;

5.16.3.  jeigu to pareikalauja:

5.16.3.1.nėščia moteris, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris;

5.16.3.2.darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų;

medicinos įstaigos išvadą.

5.16.3.3. darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką invali-

dą iki 16 metų;

5.16.3.3.darbuotojas iki aštuoniolikos metų;

5.16.3.4.invalidas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;

5.16.3.5.darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ir pateikęs darbdaviui medicinos įstaigos išvadą.

5.17.Ne visos darbo dienos (pamainos) laiko trukmės nustatymo ypatumus nu-

Stato galiojantys norminiai aktai.

5.18.Ne pilnas darbo laikas (ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė)apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba už atliktą darbą.

5.19.   Tik įstatymų nustatyta tvarka išimtinais atvejais darbdavys turi teisę organizuoti viršvalandinius darbus. Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami darbo tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašą tvirtina administracijos vadovas.

5.20.Viršvalandiniai darbai neturi viršyti 4 valandų, jeigu jie dirbami dvi dienas iš eilės, ir 120 valandų per metus.

5.21.Budėjimas namuose poilsio ar švenčių dienomis organizuojamas LRDK 155 str. nustatyta tvarka pagal administracijos vadovo tvirtinamus budėjimo grafikus.

5.22.Kasmetinės atostogos –  tai  kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

5.23.    Įstaigos darbuotojams iki 18 metų, invalidams, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką  iki  14 metų arba vaiką invalidą iki jam sueis 16 metų, suteikiamos 35 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, kitiems įstaigos darbuotojams suteikiamos 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, išskyrus tų kategorijų darbuotojus, kurių sąrašą nustato ir jame nurodo konkrečią pailgintų atostogų trukmę LR Vyriausybė.

5.24.    Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka nustatoma atostogų suteikimo grafikuose, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti normalų įstaigos funkcionavimą bei palankias sąlygas darbuotojų poilsiui ir darbingumui atstatyti, įvertinus struktūrinių padalinių vadovų pasiūlymus bei darbuotojų pageidavimus.

5.25.    Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įstaigoje. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įstaigoje turi: asmenys iki aštuoniolikos metų, nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių numatytais atvejais. Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal nustatytą atostogų suteikimo eilę, t.y. įstaigos direktoriaus patvirtintą kasmetinių atostogų suteikimo darbuotojams grafiką. Atostogų suteikimo grafikas kitiems kalendoriniams metams, sudaromas ir pateikiamas direktoriui patvirtinti bei paskelbiamas visiems įstaigos darbuotojams ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio mėn. 24 d.

5.26.   Atostogų laikas gali būti perkeltas tik raštiškai šalims susitarus.

5.27.   Atostogos suteikiamos dalimis šalims susitarus. Viena iš atostogų dalių negali  būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

5.28.   Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus.

5.29.   Tikslinės atostogos yra: nėštumo ir gimdymo,  atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi, kūrybinės, valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos.

5.30.   Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos LR DK 184 str. nustatyta tvarka, t.y.:

5.31.1. darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki 14 kalendorinių dienų;

5.31.2.   darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų – iki 30 kalendorinių dienų;

5.31.3.   moters nėštumo ir gimdymo atostogų  metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

5.31.4.   invalidui – iki 30 kalendorinių dienų per metus;

5.31.5. darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;

5.31.6. darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

5.31.7. santuokai sudaryti – ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;

5.31.8. mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.

VI. PASKATINIMAI UŽ SĖKMINGĄ DARBĄ, SOCIALINĖS GARANTIJOS

 6.1.Už ilgalaikį, nepriekaištingą, našų darbą bei kitus pasiekimus darbe, gerus darbinės veiklos rezultatus įstaigos darbuotojams gali būti taikomi paskatinimai, numatyti LR DK 233 str. (padėkos paskelbimas (padėkos raštas), apdovanojimas dovana, premijos skyrimas, papildomų atostogų suteikimas, pirmumo teise pasiuntimas tobulintis ir kt.)

6.2.Paskatinimai skelbiami direktoriaus įsakymais.

6.3.Įstaigos darbuotojui skiriama 100 litų pašalpa artimojo (sutuoktinio, tėvų, vaikų, brolių, seserų) mirties atveju. Pašalpa skiriama įstaigos darbuotojui pateikus prašymą bei giminystės ryšį ir mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

6.4.    Mirus įstaigos darbuotojui skiriama 200,0 Litų pašalpa artimiesiems, nuperkamas vainikas, vietinėje ar Respublikinėje spaudoje pareiškiama užuojauta mirusiojo artimiesiems, darbuotojams skiriamas transportas nuvykti į laidotuvių vietą.

6.5.    Pašalpos skyrimas įforminamas direktoriaus įsakymu.

VII. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ

7.1. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

7.2. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:

7.2.1.turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);

7.2.2.medžiagų pereikvojimo;

7.2.3.baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;

7.2.4.išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;

7.2.5.netinkamo materialinių vertybių saugojimo;

7.2.6.netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;

7.2.7.to, kad nesiima priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ir piniginėms vertybėms grobti;

7.2.8.kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

7.3.Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio, išskyrus atvejus, numatytus darbo tvarkos taisyklių 7.4 punkte.

7.4.Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei: 7.4.1. žala padaryta tyčia;

7.4.2. žala padaryta jo nusikalstama veikla, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

7.4.3.žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais,  kurių darbas yra tiesiogiai  susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis įforminama raštu. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų;

7.4.4.žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;

7.4.5.žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;

7.4.6.žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų ar toksinių medžiagų darbuotojo;

7.4.7.tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

7.5.    Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.

7.6.    Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų vertės sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).

7.7.Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos Žalos atlyginimo.

7.8.Darbuotojo padaryta ir jo gera valia Šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio įstaigos vadovo rašytiniu nurodymu.

7.9. Įstaigos vadovo raštiškas nurodymas (įsakymas) išieškoti žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.

VIII. ATSAKOMYBĖ UŽ DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMUS

8.1. Darbo drausmė – tai kiekvieno darbuotojo pareiga laikytis norminių aktų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.

8.2.Darbo metu darbuotojams draudžiama:

  • -atlikti pašalinius darbus;
  • atitraukti darbuotojus nuo jų tiesioginių pareigų (darbinių funkcijų) vykdymo; vykdyti visuomenines pareigas, nesusijusias su pareigų (darbinių funkcijų) vykdymu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
  • šaukti susirinkimus, posėdžius ir pasitarimus visuomeniniais pagrindais;
  • miegoti;
  • įnešti į įstaigos teritoriją (patalpas) alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines medžiagas;
  • -vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines medžiagas darbo metu (vykdant darbines funkcijas, pareigas), darbo vietose.

8.3.  Atsakingi padalinių vadovai privalo užtikrinti, kad prieš išvykstant darbuotojai,  vairuojantys įstaigos transporto priemones yra blaivūs (negirti), ar jie neapsvaigę, ar nėra kitų priežasčių, dėl kurių darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavestas užduotis (pvz. serga, yra streso ar susijaudinimo būklėje ir pan.);

8.4.   Struktūrinių padalinių vadovai, ar kiti atsakingi darbuotojai turi teisę pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros  įstaigą medicininei  apžiūrai  darbuotojus,  įtariamus neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu. Darbuotojų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas turi būti nustatomas nedelsiant, surašant aktą,  bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo darbuotojo, įtariamo neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, sulaikymo (išaiškinimo) momento. Atsisakius darbuotojui vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą girtumui ar apsvaigimui nuo toksinių medžiagų nustatyti, jo girtumas ar apsvaigimas nustatomas kitais būdais ir surašomas aktas. l

8.5.   Darbuotojui, pasirodžiusiam darbe neblaiviam, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būklėje tą dieną (pamainą) neleidžiamajam dirbti.

8.6.    Struktūrinių padalinių vadovai privalo nedelsiant nušalinti nuo darbo neblaivius, apsvaigusius narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis darbuotojus ir surašyti darbuotojo nušalinimo nuo darbo įsakymą. Nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam darbo užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

8.7. Struktūrinių padalinių vadovams,  kitiems darbuotojams drausminės nuobaudos gali būti skiriamos už tai, jeigu jie kartu su jiems pavaldžiais darbuotojais gėrė  alkoholinius gėrimus darbo metu, nesiėmė priemonių  neblaiviems  asmenims nušalinti nuo darbo arba nuslėpė atvejus, kai  jiems pavaldūs darbuotojai gėrė alkoholinius gėrimus darbo vietoje darbo laiku ar pasirodė darbe neblaivūs.

8.8.   Pravaikšta yra neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą). Jeigu darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą) administracija taiko vieną iš drausminių nuobaudų, numatytų vidaus darbo tvarkos taisyklių 8.10 punkte.

8.9.   Drausminės nuobaudos gali būti skiriamos už darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą, aplaidų darbinių funkcijų (pareigų) vykdymą dėl darbuotojo kaltės.

8.10. Įstaigos darbuotojams už darbo drausmės pažeidimus gali būti taikomos drausminės nuobaudos, numatytos LR DK 237 str.:

  • pastaba;
  • papeikimas;
  • atleidimas iš darbo (LR DK 136 str. 3 d. numatytais atvejais).

8.11.  Nuobaudą parenka  administracija  atsižvelgdama  į pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį elgesį ir darbą, į tai, ar darbuotojas anksčiau buvo baustas drausmine tvarka, kiek laiko ir kaip anksčiau jis dirbo.

8.12.   Prieš  skiriant  drausminę  nuobaudą reikia pareikalauti, kad  darbuotojas pasiaiškintų raštu. Jeigu per administracijos nustatytą terminą darbuotojas be svarbių priežasčių nepateikia pasiaiškinimo  arba  atsisako pateikti  pasiaiškinimą,  drausminė nuobauda gali būti skiriama ir be pasiaiškinimo.

8.13.  Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą.

8.14.  Drausminės nuobaudos skiriamos įstaigos direktoriaus įsakymu.

8.15.  Apie drausminės nuobaudos paskyrimą darbuotojui pranešama pasirašytinai.

8.16.  Darbuotojo atsisakymas pasirašyti apie supažindinimą su įsakymu arba jo nuorašo gavimą neturi įtakos nuobaudos galiojimui, tačiau pats atsisakymo faktas turi būti tinkamai nustatytas ir įformintas, surašant aktus bei pasirašant juose tai mačiusiems asmenims.

8.17.  Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs drausminių nuobaudų.

8.18.  Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.

8.19.  Darbuotojo atsisakymas pasirašyti apie supažindinimą su įsakymu arba jo nuorašo gavimą neturi įtakos nuobaudos galiojimui, tačiau pats atsisakymo faktas turi būti tinkamai nustatytas ir įformintas, surašant aktus bei pasirašant juose tai mačiusiems asmenims.

8.20. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama naujos nuobaudos, tai laikoma, kad jis nėra turėjęs drausminių nuobaudų.

8.21.  Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.

IX. KITI LOKALINIAI NORMINIAI AKTAI

9.1. Vidaus tvarkos taisyklių neatskiriami priedai yra:

9.1.1.pacientų kreipimosi į įstaigą tvarka;

9.1.2.nemokamų paslaugų nomenklatūra ir asortimentas, jų teikimo tvarka;

9.1.3.pacientų teisės ir pareigos įstaigoje;

9.1.4.pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka;

9.1.5.ginčų ir konfliktų tarp įstaigos ir pacientų sprendimo tvarka;

9.1.6.informacijos pacientui ir jo artimiesiems apie jo sveikatos būklę teikimo tvarka;

9.1.7. ligos istorijų, ambulatorinių kortelių, kitų dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientui ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka;

9.1.8.  paciento turimų dirbinių ir brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo bei saugojimo tvarka.

Parengė Nijolė Jakubaitienė

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras vidaus darbo tvarkos taisyklės (Dokumentas PDF Formatu)